Būsimiems pensininkams (ne)teks dirbti iki mirties?

Birželio 1-ąją kilo didžiulė diskusijų audra dėl pensinio amžiaus ilginimo. Pranešta, kad Lietuvos bankas siūlo pensinį amžių, kuris netrukus sieks 65 metus, dar padidinti septyneriais aštuoneriais metais. Tikrai teks dirbti iki mirties?

– Nepaisant skambių antraščių žiniasklaidoje, Lietuvos bankas nesiūlė didinti pensinio amžiaus, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. – Vertindami vienų ar kitų pensijų sistemos priemonių efektyvumą, mes tiesiog apskaičiavome, kad jei atsižvelgtume Europos Komisijos (EK) demografines prognozes Lietuvai ir nesiimtumėme jokių kitų priemonių, tačiau kartu siektume išlaikyti daugiau mažiau panašų kaip dabar pensijos lygį, pensinį amžių teoriškai reikėtų dar pavėlinti septyneriais aštuoneriais metais (nuo dabartinio). Bet juk daugiau negu akivaizdu, kad tai vargiai įmanoma. Jei gyvenimo trukmė ilgėja trejais metais, o pensinį amžių pailgintume septyneriais metais, ką pasiektume? Bet diskusijų audra kilo, ir džiaugiuosi, kad padėjo atkreipti dėmesį į demografiją ir su tuo susijusias ilgalaikes problemas, kai kalbame apie pensijų sistemos reformą. Kalbėdami apie pensijų reformą norėjome pasakyti, kad nėra lengvų sprendimų. Būtini kompleksiniai sprendimai iš ne vieno elementų.

Tai pasakius, kalbėdami apie pensijų sistemos pertvarką turime laiku matyti ir atsižvelgti į šalies demografinę situaciją. Pavyzdžiui, sakome, sprendžiame regionų problemas. Ten liko seni gyventojai, apskritai mažai žmonių. Čia viena iš demografijos apraiškų, kurias jau pamatėme ir puolame spręsti. Bet pokyčiai jau įvykę.

Kalbant apie demografiją pagal amžiaus sudėtį, tikrojo poveikio šiuo metu dar nesame pajutę. O Lietuvos visuomenė yra ne tik senėjanti, bet ir patirianti stiprų demografinį šoką dėl emigracijos. Dėl pastarosios, dėl apskritai sumažėjusio gimstamumo naujagimių skaičius nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų sumažėjo maždaug perpus – nuo 60 tūkst. iki 30 tūkst. Bet išeinantieji į pensiją yra gimę dar sovietiniais metais, kai gimstamumas buvo aukštas. Didžiųjų iššūkių pensijų sistemoje sulauksime tada, kai akivaizdžiai pajusime sumažėjusį į darbo rinką įsiliejančiųjų srautą. Tada pradės keistis pensininkų ir dirbančių žmonių santykis nepalankia kryptimi.

"Sodros" pensijų sistema (arba pirma pakopa) pas mus buvo ir bus pagrindinė. Ji pagrįsta principu, kad iš dirbančiųjų sumokėtų mokesčių mokamos pensijos senjorams. Besikeičiantis pensininkų ir dirbančių žmonių santykis didins krūvį "Sodros" sistemai. Ir tai nėra vienos Lietuvos problema, taip yra ir kitose šalyse. Visuomenės senėjimas yra išsivysčiusių, industrinių valstybių problema. Bet pas mus ji ypač didelė. Kodėl? Nes ne tik senėjame, bet ir prarandame darbingus žmones, kurie emigruoja ir svetur gimdo vaikus.

Yra įvairių prognozių, o aš remiuosi EK, Jungtinių Tautų. Skaičiai truputį skiriasi – 2,1 mln. ar truputį daugiau gyventojų 2040 m., bet svarbiausia, kad prognozuojamas reikšmingas gyventojų skaičiaus mažėjimas. Senyvo ir darbingo amžiaus žmonių rodiklis pas mus blogės du kartus. Šiuo metu jis siekia maždaug ES vidurkį. Po 20–30 metų mes būsime lyderiai (jei tendencijos nepasikeis) ne gerąja prasme.

– Kažkokia išeitis turėtų būti. ES solidariai su visomis savo narėmis dalijasi pabėgėliais, kitomis negandomis. Gal ji galėtų ir bendrą visai bendrijai pensijų sistemą sukurti? Dauguma mūsiškių emigruoja į Vakarų Europą, mes jai parengėme darbuotojų…

– Galbūt. Galime kelti tokius globalius klausimus. Bet tai labai sudėtingi klausimai. Gal ir bus kada nors bendra Europos socialinė politika, tačiau šiuo metu mes turime spręsti esamas problemas, vaizdžiai sakant, tas, kurios dabar yra ant stalo.

O situacija yra tokia, kokia yra. Žmonės iš Lietuvos išvažiuoja svetur ieškoti geresnio gyvenimo. Kieno čia problema? Lietuvos ar šalių, kurios gerai gyvena ir į kurias išvažiuoja? Išeitų, kad norime joms permesti savo problemas.

– Kaip taip gali atsitikti, jei Lietuvoje atlyginimai didėja labai lėtai? Priešinamasi ir didesniam nei 420 eurų minimalios mėnesio algos didinimui.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Lietuvoje pajamų lygis yra aukštas, kalbu apie tai, kad MMA padidinimas neišsprendžia problemų savaime.

– Minimali alga negali būti didinama tiesiog. Trišalėje taryboje yra sutarta dėl formulės, kad ji didinama atsižvelgiant į septynių didžiausią minimalios algos ir vidutinės algos santykį ES šalių vidurkį. Manau, tai pagrįsta ir depolitizuoja procesą. Minimali alga nustato tam tikras darbo užmokesčio grindis ekonomikoje. Jei jos būtų keliamos neatsižvelgiant į ekonominę argumentaciją, galime sužlugdyti verslą regionuose arba sužlugdyti tas sritis, kurios remiasi pigesne darbo jėga. Kitaip tariant, staiga padidinę minimalią algą, pajamų lygio ekonomikoje nesukelsime. MMA iš principo yra atspindys, kokie apskritai Lietuvoje yra darbo užmokesčiai.

Kitas dalykas, tas MMA ir VDU santykis yra artimas kitų valstybių. Čia priminsiu Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas, kuriose kalbama apie tai, kad šis santykis Lietuvoje yra net per didelis.

Pas mus MMA per pastaruosius keletą metų didėjo labai sparčiai. Didinimo poveikis yra panašus, kaip akmenį įmetus į vandenį, viskas suraibuliuoja. Tas didinimas, kad ir nedidelis, atsispindi per visas atlyginimų kategorijas. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Lietuvoje pajamų lygis yra aukštas, kalbu apie tai, kad MMA padidinimas neišsprendžia problemų savaime. Algos yra atspindys to, kas vyksta ekonomikoje.

Priminsiu, MMA yra mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

– Pensinis amžius vis dėlto ilgėja, kol pasieks 65 metus. Pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonių darbdaviai nelabai nori priimti. Kas žmogaus laukia paskutinius metus prieš pensiją?

– Pirmiausia, diskriminacija pagal amžių yra netoleruotina. Vis dėlto statistiniai duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių užimtumas Lietuvoje nėra jau toks žemas, palyginti su kitomis valstybėmis ar kitomis amžiaus grupėmis (kaip kad jaunimo, pavyzdžiui). Kvalifikuotos darbo jėgos nedarbas krito iki prieškrizinio lygio ir dar žemesnio. 50-mečiai ir vyresni kvalifikaciją turintys žmonės vieną ar kitą darbą susiranda. Klausimas greičiau yra toks, ar vyresnio amžiaus žmonės randa darbą tokį, kokio ieško ar norėtų dirbti, ar juos tenkina gaunamas darbo užmokestis.

Kalbant apie tai, verta pastebėti, kad bendra pasaulio tendencija yra, kad pajamų piką visuomenės nariai dažniausiai pasiekia būdami apie 40 metų amžiaus, ir paskui pajamos mažėja, nes turimi įgūdžiai, žinios pradeda atsilikti nuo darbo rinkos reikalavimų.

Nekvalifikuotų gyventojų nedarbas liko aukštesnis, nei buvo prieš krizę. Dalis visuomenės neturi dabar darbo rinkai reikiamo išsilavinimo, dalis nori dirbti, bet jo lūkesčiai dėl atlyginimo didesni, dalis galbūt užsiima pašaliniais darbais, bet yra registruotas darbo biržoje dėl išmokų. Dėl tokių priežasčių mes turime didesnį nekvalifikuotų žmonių nedarbo lygį.

Lietuvos bankas ne pirmus metus akcentuoja, kad darbo rinka yra pasiekusi kaitimo fazę. VDU pernai didėjo beveik 10 proc. Taigi augimas spartus. Šių metų pirmą ketvirtį – labai panašus augimas. Tik to augimo kartais neįvertiname.

Pavyzdžiui, jei atlyginimas yra 500 eurų, padidinamas 50 eurų, tačiau sakoma: ką, čia padidino? Bet tai 10 proc. padidinimas. O žmogui 50 eurų nebeatrodo reikšminga suma.

– Bet kaip gelbėti pensijų sistemą?

– Mes turime blaiviai vertinti situaciją ir laiku priimti sprendimus, nes pensijų politika formuojasi ne dvejiems trejiems metams į priekį, pensijų sistemos mechanizmai formuojasi dešimtmečius. Pavyzdžiui, kalbant apie kaupimą, pensiją sukaupsi per 20–30 metų. Prieš tiek metų reikėjo priimti sprendimus dėl kaupimo.

Visi sprendimai dėl pensijų sistemos sudaro tam tikrą trikampį. Pensijos dydžio adekvatumas, palyginti su darbo pajamomis; pensijų sistemos finansinis tvarumas – nei deficitinė, nei perteklinė; mažas pensijas gaunančių žmonių apsauga. Jau ir dabar dėl pensijų sistemos yra priimti ir veikiantys reformų sprendimai. Gal tik kai kas nepakankamai juos dar įvertina.

Pensijų adekvatumas. Jau nuo šių metų pradžios pensijos yra indeksuojamos pagal darbo užmokesčio fondo pokytį. Tačiau, veikiant neigiamai demografinei tendencijai finansinis spaudimas didės, todėl Lietuvos bankas mano, kad atidėtų pajamų dalis leis susikurti kiekvienam asmeniui tam tikrą rezervą, kurį jis vėliau gautų pensijų pavidalu. Tai veikia kaip tam tikra papildoma sistema "Sodros" pensijai, kuri daugumai žmonių bus pagrindinė. Ta papildoma sistema turėtų sušvelninti demografinio šoko poveikį.

Reikia pripažinti, kad antrosios pakopos pensijų sistema yra taisytina. Kad žmogus sukauptų, turi kaupti pakankamai. Jei atidedi tik 2 proc. savo pajamų, tiesiog nesukaupsi. Nebelieka buvusios formulės 2+0+0 (kai pensijų fondams darbuotojai mokėjo tik 2 proc. uždarbio, papildomai pats nepridėjo, tad ir valstybė už jį papildomai nemokėjo, – red. past.). Žmogus manė, kad kaupia, bet nieko nesukaupė.

Kita problema – išmokų sistema. Nemaža dalis žmonių, kurie nedaug sukaupė, tiesiog atsiima visą sumą iš karto. Bet pensija yra pensija, tai reiškia, kad senatvėje neskurstum, turėtum nuolatinį pajamų šaltinį.

Trečias dalykas – pensijų valdymo kaina. Dabartiniai įstatymų projektai pensijų fondų administravimo mokesčius siūlo rėžti perpus. Manau, tai labai reikšmingas fondų valdymo efektyvinimo pokytis.

Ketvirta. Pensijų sistema turi būti tokia, kad visiems visuomenės nariams užtikrintų adekvačias pajamas senatvėje. O jei pensijų sistema susideda iš atskirų pakopų, jos turėtų viena kitą papildyti, o ne konkuruoti tarpusavyje. Juk ir sakome – pensijų sistema. Taigi neturėtų kilti situacija, kad vieni kaupia, kiti nekaupia, vieni galės gauti oresnę pensiją, kiti, nesupratusieji laiku tos naudos, nesukaups. Naujieji teisės aktų projektai numato žmogaus automatinį įtraukimą į pensijų fondus, nenorintysis privalo net tris kartus pasakyti "ne", kad nebūtų toje sistemoje. Tad žmogus būtų sąmoningai apsisprendęs nekaupti, tris kartus atsisakius tai būtų jau daugiau nei sąmoningas sprendimas

Penkta. Gyvenimo ciklo fondai. Šiuo metu dalis gyventojų yra pasirinkę pensijų fondus, kurie neatitinka jų amžiaus ir galimybės priimti riziką. Reikėtų pasirinkti fondą, kuris atitinka žmogaus amžių. Kuo tampi vyresnis, tuo didesnę investicijų portfelio dalį turėtų sudaryti saugesni instrumentai, kaip obligacijos ir pan. Konservatyvaus fondo grąža labai maža, rizika irgi maža.

Senoji sistema ne išardoma, o sutvirtinama sukalant papildomus kuoliukus, tad taptų patikima, integrali, papildanti "Sodros" pensiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valter

Valter portretas
Prie Tarybu valdzios jaunino pensijini amziu o susikta demokratija i kapus varo o gal ir geriau bus pas Dievuli

Ala

Ala portretas
Siūlau , mažinti seimūnų skaičių , naikinti įvairias pašalpas , dvigubas pensijas , įstatymai turi būti visiems vienodi - seimūnas , ar Lietuvos gyventojas .

Pre-senjoras

Pre-senjoras portretas
Tai tegu iš karto prailgina tą pensijinį amžių. Kodėl palaipsniui??? Tai tie, kuriems dar tas laikas nesukako, dar liks dirbti. Nes neteisinga būsimų pensininkų atžvilgiu. Dabar jie priversti išlaikyti jaunesnius už save, kai jie patys bus pensininkai...
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių