- LRT TELEVIZIJOS laida „Specialus tyrimas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įrodyta, kad Lietuvoje pasaulinių maisto gamintojų produktai kainuoja tiek pat, nors ir yra prastesnės kokybės. Tačiau vis garsiau kalbama ir apie neadekvačias paslaugų kainas. Draudimo kompanijos Lietuvos rinkai taiko kelis sykius didesnius draudimo įkainius, o atsiskaitymai už bankines operacijas mūsų šalyje kainuoja net keliasdešimt kartų daugiau, nei kaimyninėse valstybėse. Kodėl pralobti, taikant diskriminacinę kainų politiką, siekiama būtent mūsų šalyje ir ką iš tiesų veikia kainų kontrole besirūpinančios institucijos?
Lietuvoje brangsta maisto produktai ir kitos prekės. Visuomenininkai vis dažniau prabyla ir apie neadekvačius skirtumus tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojams teikiamų paslaugų kainų. Pvz., už kasdienes bankų operacijas mokame kur kas daugiau nei latviai.
„Lietuvos bankas akivaizdžiai neatlieka savo funkcijos – bankų kontrolės. Visuotinai žinoma, kad Lietuvoje taikomi daug didesni įkainiai negu kitose Baltijos šalyse. Bet koks asmuo, įnešęs pinigus į savo bet kokią neterminuotą sąskaitą, juos norėdamas pasiimti, privalo mokėti bankui 1 proc. savo piniginių lėšų. Be to, visaip apriboti išėmimo limitai“, – tvirtina teisininkė Aldona Birutė Jankevičienė.
Finansų ministerijos atstovai akcentuoja, kad Lietuvoje bankų bei draudimo sektorius – gana koncentruotas, čia veikia nedaug rinkos dalyvių. Būtent todėl esminis siekis – didinti konkurenciją. Anot jų, jau ir nuveikta nemažai.
„Pamatėme, kad kainos Lietuvoje buvo didesnės, negu kitose valstybėse. Dėl to Finansų ministerija, Lietuvos bankas pasiūlė įvesti paslaugų krepšelio sąvoką Mokėjimų įstatyme ir nustatyti tam tikrą paslaugų kiekį, kuris įeitų į tą krepšelį ir kuris būtų teikiamas už tam tikrą kainą. Dabartinė situacija yra kitokia nei prieš 1,5 metų“, – tikina Finansų ministerijos Finansų rinkos politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus.
Dar vienas pavyzdys – draudimo paslaugos. „Draudimo įkainiai vien Lietuvoje padidinti daugiau kaip 25 proc. Tie, kas susidūrė su automobilio privalomojo draudimo mokesčiais, žino, kad jie yra 2–3 kartus padidinti“, – dėmesį atkreipia A. B. Jankevičienė.
Dėl privalomojo draudimo kainų sunerimę ir šalies vežėjai. „Susitinkame su atsakingais pareigūnais, klausiame, kodėl tos kainos yra tokios aukštos. Tačiau konkretaus atsakymo neturime“, – kalba Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos direktorė Nijolė Uinskienė.
Visas pasakojimas – laidos „Specialusis tyrimas“ reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą3
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės23
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...