- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labai mažai metalo apdirbimo įmonei per metus gali tekti praleisti net 252 valandas pildant įvairias privalomas formas, ataskaitas bei tvarkant kitus formalumus. Tai rodo biurokratijos indekso tyrimas, kuriame Lietuva dalyvavo kartu su kitomis valstybėmis – Ukraina, Čekija ir Slovakija. Lietuvoje tyrimą atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Versli Lietuva“ ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai.
Tyrime buvo vertinama hipotetinė metalo apdirbimo įmonė, kuri turi keturis darbuotojus, metinė įmonės apyvarta yra 100 tūkst. eurų, įmonė surenka tam tikrą kiekį atliekų, tarp jų ir pavojingų, bei atlieka visas privalomas procedūras ir atitinka visus reikalavimus.
Tyrimas parodė, jog Lietuvoje tokio tipo įmonė patiria 252 valandas administracinės naštos ir yra trečia tarp keturių tyrime dalyvavusių šalių – Ukrainoje administracinė našta pareikalauja 469 valandų, Čekijoje – 233, o Slovakijoje – 222. Administracinė našta slegia visas įmones, tačiau jos didžiausius padarinius jaučia labai mažos įmonės, kurios neturi didelės apyvartos, bet turi įgyvendinti tokių pačių įpareigojimų naštą. Proporcingai šioms įmonėms biurokratinė našta yra sunkesnė dėl nedidelio darbuotojų skaičiaus ir mažų gamybos apimčių. Palengvinus biurokratinę naštą, pirmosios tai pajustų būtent tokios įmonės.
Vienas iš biurokratinės naštos šaltinių, kuris galėtų būti sumažintas – tai prievolė darbo saugos ir sveikatos mokymuose praleisti 60 valandų per penkis metus, o tai yra vidutiniškai 12 valandų per metus. Saugus elgesys darbe yra labai svarbus, tačiau priemonės, kuriomis siekiama šio tikslo, yra diskutuotinos. Galima kelti klausimą, ar tų pačių saugumo standartų negalima užtikrinti kitais būdais, neskiriant per metus vidutiniškai 12 valandų šiems mokymams. Slovakijoje ir Čekijoje tokios prievolės nėra, o šiose šalyse yra užtikrinamas panašus darbo saugos lygis kaip ir Lietuvoje.
Kitas įpareigojimas, kuriam maža įmonė vidutiniškai sugaišta 15 valandų per metus, tai elektroninių važtaraščių sistemos „iVAZ“ pildymas. Abejotina, ar „iVAZ“ atneša papildomą vertę, ar tik sukuria naštą verslui.
Ataskaitų teikimo dažnis yra vienas iš administracinės naštos šaltinių, kuris galėtų būti sumažintas. Įvairios institucijos įpareigoja verslą teikti informaciją tam tikru dažnumu, kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Kai kurių ataskaitų teikimas galėtų būti retinamas, nes kyla klausimas, ar institucijai gavus ataskaitas kas mėnesį, surinkti duomenys yra tikslingai panaudojami. Pavyzdžiui, GPAIS ataskaitas apie pavojingas atliekas įmonės privalo teikti kas savaitę, o nepavojingų atliekų apskaitą turi daryti kas dvi savaites. Jei daroma prielaida, kad vienos deklaracijos užpildymas užima 15 minučių, deklaracijų teikimas kas savaitę, t. y. 52 kartus per metus, sukuria 13 valandų metinės administracinės naštos, o teikiant tą pačią ataskaitą kas mėnesį, t. y. 12 kartų per metus, susidaro tik 3 valandos metinės naštos. Dažnas ataskaitų teikimas nebūtinai atneša apčiuopiamą naudą visuomenei, o sumažinus ataskaitos teikimo dažnį nuo savaitinio į mėnesinį, smulki įmonė sutaupytų 10 valandų darbo laiko per metus.
Nuolatinis ataskaitų formų kaitaliojimas taip pat sukuria papildomą administracinę naštą. Pasikeitus formai, įmonės buhalterė arba vadovas turi ne tik susipažinti su nauja forma ir jos pildymo instrukcijomis. Dažnai naudojant seną formą daugelis laukelių yra iš anksto užpildyti. Kiekvienas formos keitimas reikalauja iš naujo užpildyti visą formą, o tai taip pat kainuoja laiko. Ataskaitų formų kaitaliojimui vertėtų įvesti panašius apribojimus, kokie buvo įvesti verslą reguliuojančių įstatymų pakeitimams, kurie negali būti daromi dažniau negu vieną kartą per du metus.
Kiekvienas darbdavys yra įpareigotas pildyti bei saugoti popierines asmens medicinines knygeles, formą 048/A. Darbdaviui yra sukuriama prievolė užtikrinti, kad jo darbuotojas tikrintųsi sveikatą kas du metus. Galima kelti klausimą, ar vidutinio ir žemo pavojingumo darbų kategorijose darbdavys turi rūpintis darbuotojų sveikatos užtikrinimu. Tačiau tokiuose darbuose, kur nuo darbuotojo sveikatos kritiškai priklauso keleivių ir aplinkinių žmonių gyvybė, pavyzdžiui, keleivinių lėktuvų ar autobusų vairuotojų, sveikatos užtikrinimas turėtų būti darbdavio atsakomybė.
Pagal atliktą tyrimą, Lietuva mažiausiai biurokratinės naštos patiria darbo santykių srityje. Patogios sistemos bei galimybė pateikti dokumentus elektroniniu būdu yra privalumas, leidžiantis daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...