- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys birželį turėtų pasirašyti supratimo memorandumą dėl Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją. Po šio dokumento pasirašymo turėtų paspartėti darbai, ruošiantis elektros tinklų sinchroniniam darbui.
„Realus birželio mėnesio projektas tai sinchronizacija, tai bus pasirašyti konkretūs, realūs susitarimai“, - ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Energetikos ministerija BNS patvirtino, kad birželį planuojama pasirašyti supratimo memorandumą tarp Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybių. Po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras nutarė, kad optimaliausias sinchronizacijos variantas yra per Lenkiją, o ne per Suomiją su Skandinavija, BEMIP valstybės tam pritarė, tačiau dar turi būti pasirašytas formalus dokumentas.
Tačiau dokumente greičiausiai nebus įrašyta, keliomis „LitPol Link“ jungtimis - 1 ar 2 - turėtų būti sinchronizuojamos baltijos šalys su Lenkija. O būtent dėl to šiuo metu kyla ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos, teigiančių, kad pakanka vienos jungties, ir Latvijos bei Estijos, reikalaujančių tiesti antrąją jungtį. Anot S.Skvernelio, antros jungties tiesti nebūtina.
„Aš kol kas nenoriu atskleisti tų detalių, kadangi vyksta derybos. (...) Techniškai tai nėra būtina vienintelė sąlyga, svarstomos yra įvairios techninės sąlygos ir su antra jungtimi, bet tai nėra būtina sąlyga“, - komitete tikino premjeras.
Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas ketvirtadienį teigė, kad antrąją jungtį būtų galima nutiesti jau po to, kai Baltijos šalys būtų sinchronizuotos su Lenkija.
Lenkija ir Lietuva nori sinchronizuotis per vieną „LitPol Link“ liniją. Lenkija tokio požiūrio laikosi, nes nenori tiesti antros elektros jungties. Tuo metu Lietuva baiminasi, kad bandant įtikinti Lenkiją sinchronizuotis per dvi jungtis gali užtrukti ir projektas nusitęs ne iki 2025 metų, kaip suplanuota, o iki 2030 ar 2035 metų.
Tuo metu Estija ir Latvija baiminasi, kad viena elektros jungtis nėra pakankamai saugi ir kyla atsijungimų rizika, kas reikštų, jog būtų būtina naudoti brangią vietinę gamybą, pasunkėtų sistemos darbas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...