- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Per birželį lietuviai surinko daugiau taros nei Estija per metus
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis (USAD) Lietuvoje užstato sistema sparčiai prigyja. Per penkis mėnesius šalies gyventojai pridavė 130 mln. pakuočių – tai yra 50 proc. daugiau negu buvo planuota prieš šios sistemos įvedimą.
Vien birželio mėnesį surinkta 52 mln. pakuočių – tiek, kiek Estijoje buvo surinkta per visus pirmus metus įvedus sistemą.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės naudojasi užstato sistema, yra jos patogumas. Vasario 1 d., kai sistema tik pradėjo veikti, Lietuvoje jau buvo pastatyta 450 taromatų – daugiau nei šiuo metu jų veikia Estijoje. Šiuo metu įrengta per 900 taromatų. Net devynios iš dešimties pakuočių į sistemą grįžta būtent šiais įrenginiais“, – sako Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.
Dar vienas pasiteisinęs sprendimas – taromatų kioskai didesnių prekybos centrų prieigose. Tokiu būdu nereikia taros nešti į parduotuvę, galima atvežti didesnius jos kiekius. Šalies parduotuvių stovėjimo aikštelėse jau pastatyta daugiau nei 350 kioskų.
Pirmų penkių mėnesių pakuočių grąžinimo statistika jau leidžia daryti ir tam tikras išvadas apie žmonių įpročius naudojantis užstato sistema. Remiantis USAD duomenimis, vartotojas vienu kartu į taromatą priduoda vidutiniškai 15 vienetų taros. Tai rodo, kad dažniausiai gyventojai tarą grąžina sukaupę didesnius jos kiekius. Daugiausiai grąžinama plastikinių butelių – jų atliekų surinkta 2500 tonų. Stiklinių butelių ir metalinių skardinių surinkta atitinkamai 2500 ir 700 tonų.
„Daugiausiai taros gyventojai priduoda savaitgaliais – tuomet naudojimasis taromatais išauga penktadaliu. Palyginus pavasario ir vasaros statistiką, pakuočių grąžinimas ženkliai padidėja pamėgtuose šalies kurortuose – Neringos savivaldybėje, Palangoje, Birštone. Nuolat stebime gyventojų srautus prie taromatų ir ieškome galimybių daugiau jų įrengti ten, kur yra didžiausias poreikis“, – pasakoja G. Varnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankaiLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
