Biodegalų asociacija: vartotojų permoka už „Neste“ dyzeliną – keli milijonai eurų

  • Teksto dydis:

Dyzelinių automobilių savininkai dėl klaidinančios reklamos išleidžia maždaug 3 mln. eurų daugiau pirkdami brangesnius degalus, kurių savybės niekuo ne geresnės už kitų ir jų naudojimas nesuteikia jokios bent kiek apčiuopiamos naudos. Tokią vartotojų permoką apskaičiavo Biodegalų asociacija, neseniai pateikusi skundą Konkurencijos tarybai, kuriame prašoma pradėti tyrimą ir įpareigoti bendrovę „Neste Lietuva“ nutraukti teisės aktų neatitinkančios dyzelino „Pro Diesel“ reklamos skleidimą.

„Svarbu suprasti, jog tai yra ne šiaip sau vartotojus klaidinanti reklama, bet visam šalies ūkiui įtaką darantis procesas, reikalaujantis atsakingo valstybės institucijų požiūrio. Lietuvoje per metus parduodama apie 1,34 mln. tonų dyzelino, todėl, įvertinus „Neste“ užimamą maždaug 20 proc. rinkos dalį ir 7 centais už litrą didesnę „Pro Diesel“ kainą, apskaičiavome, jog kasmet vartotojai už jį paprasčiausiai permoka apie 2,7-3 mln. eurų“, – teigia Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Asociacija į Konkurencijos tarybą kreipėsi gavusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, kurių išvadose teigiama, jog „Neste“, „Viada“ (buvęs „Lukoil”) ir „Circle K“ (buvęs „Statoil“) degalinių tinkluose parduodamų dyzelinių degalų savybės iš esmės nesiskiria.

Išvada, kurią padarė VGTU mokslininkai, atlikę dyzelinio variklio energetinių ir ekologinių rodiklių tyrimus varikliui veikiant įvairiais sūkiais ir apkrovomis bei naudojant „Viados“ parduodamus „Ecto“, „Circle K“ – „Miles“ ir „Neste Lietuva“ – „Futura“ ir „Pro Diesel“ degalus, patvirtino, jog visų tirtų degalų sąnaudų litrais skirtumas neviršija matavimo paklaidos (1,25 proc.), todėl negalima teigti, kad vienų ar kitų degalų sąnaudos yra didesnės ar mažesnės.

Pateiktame skunde Biodegalų asociacija prašo Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą dėl „Neste Lietuva“ skleidžiamos klaidinančios ir draudžiamos lyginamosios reklamos, o vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 str., paskirti bendrovei baudą už šio įstatymo nustatytų reikalavimų nesilaikymą bei įpareigoti nutraukti teisės aktų neatitinkančios reklamos skleidimą.

„Remiantis mūsų šalyje galiojančiu Reklamos įstatymu, klaidinančia pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu klaidina arba gali suklaidinti asmenis ir gali paveikti jų ekonominį elgesį. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad „Neste Lietuva“ naudojami reklaminiai teiginiai ir informacija ne tik nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, bet ir neatitinka tikrovės, be to, kai kurios lyginamosios savybės pasirinktos ir palygintos neobjektyviai“, – tvirtina M.Palijanskas.

Asociacijos prašymu mokslininkai vertino ir ekologines degalų savybes: dūmingumą, azoto oksidų (NOx) koncentraciją išmetamosiose dujose bei triukšmą. Palyginus gautus rezultatus, padarytos išvados, kad, pavyzdžiui, „Ecto“ degalų dūmingumas yra net 6,7 proc. mažesnis nei „Futura“, o varikliui veikiant „Miles“ degalais, NOx koncentracijos išmetamosiose dujose, dūmingumo ir keliamo triukšmo pokytis yra labai mažas. Tai reiškia, kad „Miles“ degalų rezultatai neviršija matavimo paklaidų, todėl visomis šiomis lyginamosiomis savybėmis nė kiek nenusileidžia „Futura“ degalams.

„Be kita ko, neaišku, kuo remiantis „Neste Lietuva“ savo reklamoje pasirinko lyginamąsias savybes, nes triukšmas ar azoto oksidų koncentracija nėra objektyvūs ar svarbūs kriterijai“, – mano M. Palijanskas.

Pasak jo, vidaus degimo variklio darbo metu išmetama daug skirtingų dujinių medžiagų ir cheminių elementų. NOx dalis dyzeliniuose varikliuose sudaro mažiau nei 0,3 proc. visų išmetamųjų dujų, kai tuo tarpu anglies dvideginis – 12 proc., todėl nesuprantama, kodėl palyginimui buvo pasirinktas būtent NOx, o ne CO2 ar kita medžiaga. Netgi Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiama būtinybė sumažinti būtent CO2, o ne NOx kiekį. Todėl ši lyginamoji savybė negali būti laikoma reikšminga ir svarbia.

Lygiai kaip ir triukšmo savybė pasirinkta ir palyginta neobjektyviai. Reklamoje teigiama, kad naudojant „Neste“ dyzeliną su NEXBTL biokuro priedais automobilio variklis skleidžia mažesnį triukšmą nei dyzelinas, kuriame naudojami iš rapsų pagaminti RRME priedai. Toks teiginys yra niekuo nepagrįstas, nes visas dyzelinas, kuriuo prekiaujama Lietuvoje, turi atitikti ES reikalavimus ir priedų maišymas niekaip negali lemti triukšmo lygio automobilio salone. Didžiausią įtaką triukšmo lygiui salone daro priemonės, susijusios su variklio ir salono garso izoliacija.

Biodegalų asociacijos kreipimasis į Konkurencijos tarybą jau sulaukė pirmosios reakcijos – gavusi degalų pirkėjų skundų ir įvertinusi viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją Lietuvos vartotojų asociacija kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Ūkio ministeriją. Vartotojų gynėjai reikalauja sudaryti komisiją, kuri ištirtų informaciją dėl skirtingų rūšių dyzelino savybių palyginimo. Tyrimo tikslas būtų išsiaiškinti ir pateikti vartotojams objektyvią, nešališką informaciją apie šiuos produktus bei ekonominę naudą naudojant vieną ar kitą produktą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tučkus

Tučkus portretas
Savanoriška permoka, durnių mušti šventas reikalas...

Savas

Savas portretas
As nesuprantu vieno,biodizelinas tipo tausojantis gamta ir visi skatinami piltis,tipo prisidesi prie ekologijos,tik tas kuras apie 15proc brangesnis.Ponai, klausimas kodel jis nekompensuojamas juk tarsos leidimus parduodam kitom valstybem,o kodel as turiu pirkti brangesni kura?

Zenius

Zenius portretas
As apakes
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių