- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie tai, kaip atrodo maisto kainos Lietuvoje, LNK reportaže kalbama su bendrovės „Pricer“ vadovu bei įkūrėju Arūnu Vizicku.
– Jūs žinote, kaip atrodo maisto kainos Lietuvoje, Jūs jas skaičiuojate. Ar pritartumėte britų prognozei, kad maisto kainos gali būti apokaliptinės?
– Jeigu žiūrėtume į augimą, jis yra įspūdingas ir dar nesustojęs. Mūsų prognozėmis – jis tęsis.
– Ar turite kokių nors patarimų, kaip šiandien elgtis parduotuvėse?
– Grįžti prie tų kainų, kurios buvo, yra neįmanoma, nes pabrango visose parduotuvėse, nesvarbu, ar mažų kainų, ar žinomų. Senas geras patarimas – ieškoti akcijų, kurios migruoja iš parduotuvės į parduotuvę. Jeigu įsitikinote, kad kaina yra gera, galimai atsargai reikėtų pasiimti ilgai negendančių produktų, nes kainos didėja savaitėmis.
– Jūs siūlytumėte užsipirkti tam tikrų maisto produktų ar turite omenyje tam tikrą produktų grupę, kurių kainos artimiausiu metu augs labiausiai?
– Nesinori kelti jokios panikos, neverta užsipirkinėti saulėgrąžų aliejaus dėžėmis, nes tikrai tiek nebus suvartojama. Tačiau visai neseniai dar jis kainavo 99 centus, paskui jau virš trijų eurų. Tam tikrų prekių kainos neišvengiamai augs, kol neišsispręs geopolitinė įtampa, kol nepasišalins karas. Dar daug kas priklausys nuo šių metų derliaus, šalių sprendimo. Pavyzdžiui, Indija šią savaitę įvedė draudimą eksportuoti kviečius, grūdus, jog apsaugotų savo šalies gyventojus nuo galimo trūkumo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek, pavyzdžiui, duonos, makaronų bei visų kitų produktų, kurie gaminami iš grūdų kaina reaguoja į situaciją biržoje? Ar tai labiau lėtas ir pastovus augimas, ar Jūs taip pat matote, kad kainos šokinėja?
– Kainos šokinėja. Pavyzdžiui, kviečių kainos dabar yra rekordinės. Kol kas ekspertai sako, jog kalbame apie tam tikrą deficitą. Grandinė turi tam tikrą uždelsimą, bet mes matome, kad kai kurios įmonės šiandien jau pradeda kelti kainas į priekį, numatydamos, kad galimai darbuotojai prašys didesnių atlyginimų, kad galbūt bus trūkumas tam tikrų žaliavų arba brangs energetika. Sekančioje grandinėje esantys didmenininkai arba prekybininkai derasi: galbūt jie turi alternatyvų. Lietuvoje vartotojai neturi daug derybinės galios, jie renkasi iš keturių penkių prekybos tinklų, kai kurie dar sugeba nuvažiuoti iki Lenkijos.
Efektyvioje rinkoje, kai vyksta konkurencija, prekybininkas neturi tokios galimybės iš karto perkelti padidėjusią kainą vartotojui.
– Kiek apetito turi didieji prekybos tinklai, palyginus su kitose šalyse vyraujančiomis kainomis, o kiek tai yra bendra situacija, valstybės sprendimai dėl PVM maisto produktams?
– Efektyvioje rinkoje, kai vyksta konkurencija, prekybininkas neturi tokios galimybės iš karto perkelti padidėjusią kainą vartotojui. Jis yra priverstas laukti, kol pasikeis situacija. Mūsų rinkoje prekybininkai kainą perkelia pakankamai greitai ir kainos yra pakankamai vienodos visuose prekybos centruose. Tad perkelti kainą yra pakankamai paprasta. Tai gaunasi ne rinkos, o reguliuojama iš apačios rinka.
– Iš ilgamečio stebėjimo, ar Jūs esate pastebėjęs kokį nors etapą arba mėnesį metuose, kada maisto ar bet kokie kiti produktai parduotuvių lentynose ima ir staiga pabrangsta?
– Tai priklauso nuo prekių grupės, pavyzdžiui, pienas turėtų brangti žiemą, nes karvės maitinamos tvartuose, o ne laukuose. Mes buvome kažkada nustebę, kad prieš vienas Velykas kainos pakilo, tikriausiai dėl to, kad per šventes pademonstruotų didesnes nuolaidas. Tačiau tikriausiai neišskirčiau kokio nors laikotarpio, kada mes galime pasakyti, kad pabrangs. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai žaliavos brangimas praeis per visą grandinę ir atsidurs galutinėje kainoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...