- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl saugumo bankai prašo papildomos informacijos apie savo klientus, tačiau aiškumo per mažai, o klausimynai ne visai tinkami, todėl klientai piktinasi, o jų pateikiamos informacijos vertė – abejotina. Taip LRT.lt sako asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
LRT.lt pasiekė kauniečio Dariaus laiškas, kuriame vyras sako nesuprantantis, kodėl bankui, kurio paslaugomis jis naudojasi, prisireikė daugiau asmeninės informacijos, ir svarsto, kas nutiks, jei jis jos nepateiks.
„Kas kartą prisijungus prie internetinės bankininkystės puslapio, meta lenteles, kuriose nurodoma užpildyti anketą, pateikti asmeninius duomenis. Prašoma nurodyti, ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, taip pat veiklą ir pajamų šaltinį, dar informaciją apie svarbias viešąsias pareigas, dalyvavimą politikoje bei ryšius su politikoje dalyvaujančiais asmenimis.
Nesuprantu, kam bankui reikalingi šie duomenys, juk bazinę informaciją, kuri buvo reikalinga bankui, pateikiau tapdamas banko klientu. O kas bus, jei tų duomenų nepateiksiu, – užblokuos mano sąskaitą ar tiesiog atsikratys savo kliento?“ – laiške klausia Darius.
Klientais labiau domisi saugumo sumetimais
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pasaulyje suaktyvėjus įvairioms saugumui kylančioms grėsmėms, tarptautiniai pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmai tampa dar aktualesni. Pagal teisinius šios srities reikalavimus visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Nesilaikantys šių reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.
Nesilaikantys šių reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.
„Laikydamasis visų Lietuvos ir tarptautinių teisės reikalavimų, „Swedbank“ savo veikloje įgyvendina principą „Pažink savo klientą“. Tai reiškia, kad bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis. Todėl kiekvienas naujas banko klientas turi užpildyti Fizinio/Juridinio asmens deklaraciją.
Papildomai bankas periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyti trumpą kliento duomenų atnaujinimo anketą. Ji skirta atnaujinti duomenis apie kliento pajamų šaltinius bei identifikuoti asmenis, galimai susijusius su politika. Svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi griežtesni teisiniai reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti“, – aiškina S. Abraškevičius.
Pašnekovas pabrėžia, kad klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų. Pasak jo, svarbu suprasti, kad prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su įtarimais – tai įprastas procesas, kuris taikomas visiems banko klientams.
„Jį būtų galima palyginti su oro uostų saugumo patikra – ją pereiti turi visi keleiviai ir visi supranta, kad tai vyksta dėl jų pačių saugumo. Todėl raginame klientus, gavus banko prašymą dėl duomenų pateikimo, skirti šiek tiek laiko ir užpildyti klausimyną. Juolab kad nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis (pvz., blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą ir t.t.). O tai tikrai nėra malonu nei klientui, nei bankui“, – kalba S. Abraškevičius.
Trūksta aiškumo ir paprastumo
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius K. Kupšys sako, kad jo nestebina nei tai, kad bankai reikalauja tokios informacijos, nei tai, kad žmonės piktinasi.
„Bankai klientams neišaiškino, kodėl jiems to reikia. Verslui dar sunkiau, nes kartais dalis tų anketų klausimų apskritai neturi prasmės, tačiau, nepaisant to, į juos vis tiek kažkaip reikia atsakyti. Vis labiau įsigali požiūris „bankai reikalauja ir, jei neturiu, ką ten parašyti, rašau bet ką.“
Patys bankai, įpareigodami žmones ką nors pildyti ir teikti informaciją, dar nebūtinai gauna teisingą informaciją. Anketos yra tipinės, o atsakymų tipinių nebūna. Bankai informaciją renka, žmonės piktinasi, o surinktos informacijos vertė yra labai abejotina“, – teigia K. Kupšys.
Pasak pašnekovo, kalbant apie juridinius asmenis, anketos turėtų būti labiau specializuotos pagal verslo rūšis. Prie jų reikalingi didesni paaiškinimai arba informaciniai telefonai.
„Žmogui, iki tol mažai dirbusiam su skaičiais arba su juridiniais niuansais, – per sunku. Formuluotės anketoje yra tokios, kad norint jas suprasti, kartais reikia skaityti kelissyk ar net pasitelkti teisininką. Per sudėtinga, o kai per sudėtinga, žmonės pildo negalvodami.
Bankai griežtai žiūri į tas anketas ir grėsmingai rašo, kad neužpildžius sąskaita gali būti blokuojama. Taigi vartotojai nori didesnio aiškumo, paprastumo, patogumo“, – sako K. Kupšys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...