- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neblogus finansinius rezultatus pastaruoju metu rodantys šalies komerciniai bankai, regis, pradeda linkti prisiimti daugiau rizikos ir labiau atsukti paskolų čiaupus. Kai kuriems verslininkams net nebereikia kreiptis į bankininkus, nes jie ateina patys.
„Eina šniūrais“
„Jie čia šniūrais pas mane eina“, – tokius vieno Klaipėdos verslininko žodžius apie vėl padažnėjusius paskolas siūlančių bankininkų vizitus neseniai išgirdo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pasak jo, šis atvejis pastaruoju metu toli gražu ne vienintelis.
„Bankų persivertimą pradėjau stebėti maždaug nuo šių metų pradžios. Dar pernai verslininkai turėdavo ilgai belstis į bankų duris ir dažniausiai tos durys net nebūdavo atidaromos, o dabar bankininkai patys pradėjo klientų medžioklę“, – teigė S. Besagirskas.
Tiesa, jis pastebi, kad kol kas padidėjusiu bankų dėmesiu gali džiaugtis ne visos verslo įmonės.
„Pagyvėjimas tikrai jaučiamas didelis, tačiau klausimas – skolinimo sąlygos ir kaklelis, pro kurį įmonėms reikia pralįsti. Tai priklauso nuo to, ar bankai iš esmės varžosi dėl kelių dešimčių ar šimtų stambiausių ir patikimiausių rinkos žaidėjų, ar yra pasirengę skolinti didesniam įmonių būriui“, – svarstė pramonininkų atstovas.
S. Besagirsko teigimu, „geriausi klientai dabar patys renkasi bankus“, o į tokias įmones kalbėtis dažnai vyksta ne eiliniai bankų vadybininkai, o aukščiausi jų vadovai.
„Mažoms ir vidutinėms įmonėms, žinoma, dažnai taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, savininkai turi laiduoti ir asmeniniu turtu. Viskas priklauso nuo paskolos gavėjo rizikingumo. Kita vertus, mažos įmonės dažnai yra pasiruošusios vykdyti visus reikalavimus, kad tik gautų paskolą“, – teigė pašnekovas.
Šiemet skolina daugiau
Patys bankai bent viešai kol kas gana atsargiai kalba apie kreditavimo rinkos augimo perspektyvas, tačiau leidžia suprasti, kad yra linkę paskolas dalyti lengviau, nei tai darė pastaruosius kelerius metus.
„Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos padėtis toliau stiprėjo, gerėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai. Numatomas šalies ūkio augimas, įmonių investicijų pagyvėjimas ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimas formuoja aplinką, nuosaikiai palankią bankų veiklos plėtrai“, – komentuodamas pirmo metų ketvirčio banko rezultatus vakar sakė SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.
Bendro SEB grupės paskolų ir išperkamosios nuomos portfelio vertė šių metų kovo pabaigoje buvo 18,05 mlrd. litų – 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau grupės pirmą šių metų ketvirtį suteiktų naujų paskolų suma (neįtraukus pratęstų sutarčių) buvo 1,22 mlrd. litų – net 42,9 proc. daugiau nei pernai sausio–kovo mėnesiais. Tai reiškia, kad ilgą laiką siekęs susigrąžinti senas paskolas SEB bankas vėl dairosi, kur įdarbinti pinigus.
Iš viso SEB bankas pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 44 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 43,3 proc. daugiau nei pernai sausį–kovą, kai banko grynasis pelnas buvo 30,7 mln. litų.
Banko grupės uždirbtas grynasis pelnas šiemet buvo 38,7 mln. litų, arba 6,7 proc. mažiau nei pirmą 2011-ųjų ketvirtį (41,5 mln. litų).
Ieško tvarių projektų
Apie pirmo metų ketvirčio finansinius rezultatus vakar pranešė ir „Swedbank“. Šio banko finansinė grupė pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 112 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei 2012 m. sausio–kovo mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 96 mln. litų.
„Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys taip pat užsimena, kad bankas ieško įmonių, kurioms galėtų skolinti, tačiau pripažįsta, kad fiziniams asmenims kreditai kol kas dalijami atsargiai.
„Kritusi rinkos palūkanų norma turėjo neigiamos įtakos pelnui ir šis pirmą šių metų ketvirtį mažėjo. Žemos palūkanos ir toliau bus dominuojantis veiksnys bankų rinkoje, todėl bankai ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą. Kita vertus, palankia finansavimo aplinka turėtų pasinaudoti verslas, juolab kad verslo finansavimo maržos mažesnės nei kitų šalių rinkose“, – sakė A. Danys.
Anot jo, siekdamos išlikti konkurencingos Lietuvos verslo įmonės turėtų planuoti investicijas į įrangos ir pajėgumų atnaujinimą, todėl „Swedbank“ aktyviai ieško galimybių įgyvendinti tvarius verslo projektus.
Kovo pabaigoje „Swedbank“ finansinės grupės turtas siekė 20,183 mlrd. litų ir buvo 4,2 proc. (808 mln. litų) didesnis nei praėjusių metų pabaigoje.
„Swedbank“ bendras paskolų portfelis šių metų kovo pabaigoje siekė 14,4 mlrd. litų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu ir 6 proc. daugiau nei gruodžio pabaigoje. Labiausiai paskolų portfelį augino verslo finansavimas, tačiau gyventojų skolinimosi apimtis išliko žema.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...