Bankai vėl kyla medžioti klientų

Neblogus finansinius rezultatus pastaruoju metu rodantys šalies komerciniai bankai, regis, pradeda linkti prisiimti daugiau rizikos ir labiau atsukti paskolų čiaupus. Kai kuriems verslininkams net nebereikia kreiptis į bankininkus, nes jie ateina patys.

„Eina šniūrais“

„Jie čia šniūrais pas mane eina“, – tokius vieno Klaipėdos verslininko žodžius apie vėl padažnėjusius paskolas siūlančių bankininkų vizitus neseniai išgirdo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pasak jo, šis atvejis pastaruoju metu toli gražu ne vienintelis.

„Bankų persivertimą pradėjau stebėti maždaug nuo šių metų pradžios. Dar pernai verslininkai turėdavo ilgai belstis į bankų duris ir dažniausiai tos durys net nebūdavo atidaromos, o dabar bankininkai patys pradėjo klientų medžioklę“, – teigė S. Besagirskas.

Tiesa, jis pastebi, kad kol kas padidėjusiu bankų dėmesiu gali džiaugtis ne visos verslo įmonės.

„Pagyvėjimas tikrai jaučiamas didelis, tačiau klausimas – skolinimo sąlygos ir kaklelis, pro kurį įmonėms reikia pralįsti. Tai priklauso nuo to, ar bankai iš esmės varžosi dėl kelių dešimčių ar šimtų stambiausių ir patikimiausių rinkos žaidėjų, ar yra pasirengę skolinti didesniam įmonių būriui“, – svarstė pramonininkų atstovas.

S. Besagirsko teigimu, „geriausi klientai dabar patys renkasi bankus“, o į tokias įmones kalbėtis dažnai vyksta ne eiliniai bankų vadybininkai, o aukščiausi jų vadovai.

„Mažoms ir vidutinėms įmonėms, žinoma, dažnai taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, savininkai turi laiduoti ir asmeniniu turtu. Viskas priklauso nuo paskolos gavėjo rizikingumo. Kita vertus, mažos įmonės dažnai yra pasiruošusios vykdyti visus reikalavimus, kad tik gautų paskolą“, – teigė pašnekovas.

Šiemet skolina daugiau

Patys bankai bent viešai kol kas gana atsargiai kalba apie kreditavimo rinkos augimo perspektyvas, tačiau leidžia suprasti, kad yra linkę paskolas dalyti lengviau, nei tai darė pastaruosius kelerius metus.

„Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos padėtis toliau stiprėjo, gerėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai. Numatomas šalies ūkio augimas, įmonių investicijų pagyvėjimas ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimas formuoja aplinką, nuosaikiai palankią bankų veiklos plėtrai“, – komentuodamas pirmo metų ketvirčio banko rezultatus vakar sakė SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.

Bendro SEB grupės paskolų ir išperkamosios nuomos portfelio vertė šių metų kovo pabaigoje buvo 18,05 mlrd. litų – 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau grupės pirmą šių metų ketvirtį suteiktų naujų paskolų suma (neįtraukus pratęstų sutarčių) buvo 1,22 mlrd. litų – net 42,9 proc. daugiau nei pernai sausio–kovo mėnesiais. Tai reiškia, kad ilgą laiką siekęs susigrąžinti senas paskolas SEB bankas vėl dairosi, kur įdarbinti pinigus.

Iš viso SEB bankas pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 44 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 43,3 proc. daugiau nei pernai sausį–kovą, kai banko grynasis pelnas buvo 30,7 mln. litų.

Banko grupės uždirbtas grynasis pelnas šiemet buvo 38,7 mln. litų, arba 6,7 proc. mažiau nei pirmą 2011-ųjų ketvirtį (41,5 mln. litų).

Ieško tvarių projektų

Apie pirmo metų ketvirčio finansinius rezultatus vakar pranešė ir „Swedbank“. Šio banko finansinė grupė pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 112 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei 2012 m. sausio–kovo mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 96 mln. litų.

„Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys taip pat užsimena, kad bankas ieško įmonių, kurioms galėtų skolinti, tačiau pripažįsta, kad fiziniams asmenims kreditai kol kas dalijami atsargiai.

„Kritusi rinkos palūkanų norma turėjo neigiamos įtakos pelnui ir šis pirmą šių metų ketvirtį mažėjo. Žemos palūkanos ir toliau bus dominuojantis veiksnys bankų rinkoje, todėl bankai ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą. Kita vertus, palankia finansavimo aplinka turėtų pasinaudoti verslas, juolab kad verslo finansavimo maržos mažesnės nei kitų šalių rinkose“, – sakė A. Danys.

Anot jo, siekdamos išlikti konkurencingos Lietuvos verslo įmonės turėtų planuoti investicijas į įrangos ir pajėgumų atnaujinimą, todėl „Swedbank“ aktyviai ieško galimybių įgyvendinti tvarius verslo projektus.

Kovo pabaigoje „Swedbank“ finansinės grupės turtas siekė 20,183 mlrd. litų ir buvo 4,2 proc. (808 mln. litų) didesnis nei praėjusių metų pabaigoje.

„Swedbank“ bendras paskolų portfelis šių metų kovo pabaigoje siekė 14,4 mlrd. litų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu ir 6 proc. daugiau nei gruodžio pabaigoje. Labiausiai paskolų portfelį augino verslo finansavimas, tačiau gyventojų skolinimosi apimtis išliko žema.


Šiame straipsnyje: bankaipaskolosverslininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu

Nu portretas
Klientu rast lengva, jei prisiimat rizika.:) Duokit zmonems lengvai kreditus pirkt butams ir nereikes ne medziot, patys atbegs prie lesyklos.:) Bet kiek jau bankai tu butu per savo rankas perleido, kai zmones prisipirko ir nebezinojo kur det ir kreditu nebegalejo atiduot, kai kainos bac nukrito.:) Taigi butus atidavinejo... O bankui kas is to? Pelnas tiu tiu ir dar nuostolis.

taip ir turi būti

taip ir turi būti portretas
normalioje šalyje. Bankai turi eiti į žmones, o ne atvirkščiai. Bankai turi prašyti, kad naudotumeisi butent jo paslaugomis. Ir turi įrodyti, kad jie pranešesni už kitą banką tuo, kad .... (įvardinti oficialiai). Bankai turi dirbti ir savaitgaliais, kad klientui būtų patogu. Dabar sėdi apsišikę, nosį krapšto ir spurgas iš po stalo šniauškia. Juk kartelinis susitarimas. Aš apie visiems žinomus bankus....

to Nu

to Nu portretas
nu nuo kada bankams nuostolis klientu turto nuvertejimas? Cia tik klientu bedos, bankai turta isparduos o skirtuma gi is kliento issiieskos
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    42
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių