- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuvos energijos gamybos“ valdomoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) įvyko Lietuvos elektros energetikos sistemos atkūrimo po totalinės avarijos bandymas. Šeštadienį, lapkričio 18 d., imituota situacija, kai išsijungia visa šalies elektros energetikos sistema (įvyksta vadinamasis „black-out“), o elektros energijos tiekimas atkuriamas iš Kruonio HAE.
Pradėjus bandymą elektrinė buvo sustabdyta ir atjungta nuo visų tinklų – tiek 110 kV įtampos tinklo, iš kurio ji ima elektros energiją vadinamosioms savoms reikmėms, tiek 330 kV įtampos tinklo, į kurį elektrinė atiduoda pagamintą elektros energiją.
Atjungus nuo perdavimo tinklų, Kruonio HAE liko visiškai izoliuota nuo bet kokio išorinio elektros energijos šaltinio. Tas pats atsitiktų totalinės sistemos avarijos atveju.
Iškart po atjungimo tąryt dirbusios Kruonio HAE pamainos darbuotojai gavo komandą vykdyti sistemos atkūrimo po totalinės avarijos programą. Pirmiausia buvo paleistas dyzelinis generatorius, užtikrinantis savų reikmių maitinimą. Tuomet buvo sėkmingai paleistas pirmasis hidroelektrinės agregatas, pradėjęs gaminti pirmąsias kilovatvalandes po imituotos sistemos griūties.
Energetikos sistemos atkūrimo bandymą stebėję perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ specialistai suskaičiavo, kad visas procesas nuo elektrinės atjungimo iki agregato paleidimo truko 7,5 min. Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovo Gintauto Monkevičiaus, tokia Kruonio HAE paleidimo trukmė yra pakankama, kad būtų galima konstatuoti, jog įvykus tikrai avarijai elektros perdavimo atkūrimas visiems vartotojams būtų užtikrinamas per patį trumpiausią laiką.
Šeštadienį vykusio bandymo metu paleista Kruonio HAE dirbo izoliuotame elektrinės tinkle, t. y. į sistemos atstatymo bandymą šįkart nebuvo įtrauktos jokios kitos šalies elektrinės. Tuo metu realiu totalios sistemos avarijos atveju po Kruonio HAE leistųsi Elektrėnų komplekse esantis kombinuoto ciklo blokas (KCB).
Toks bandymas buvo atliktas prieš trejus metus, 2014 m. rugpjūtį. Tuomet Kruonio HAE per specialiai išskirtą 330 kV perdavimo tinklo dalį elektros energija aprūpino KCB savąsias reikmes ir prasidėjo bloko leidimo procesas. Bandymo pabaigoje KCB buvo sėkmingai sinchronizuotas su Lietuvos elektros energetikos sistema.
„Lietuvos energijos gamybos“ Gamybos departamento direktorius Darius Kucinas sako, kad visos bendrovės valdomos elektrinės yra nuolat pasiruošusios teikti energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas paslaugas.
Sistemos atkūrimo po totalinės avarijos paslaugą perdavimo sistemos operatoriui „Lietuvos energijos gamyba“ teikia savo valdomomis Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrine ir Kruonio hidroakumuliacine elektrine. Elektrėnų komplekse esantys 7 ir 8 Rezervinės elektrinės blokai užtikrina tretinį rezervą (tai gamintojo palaikoma generuojančių šaltinių galia, aktyvuojama per 12 val. laikotarpį), o KCB – strateginį rezervą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...