- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai trečiadienį turėtų pateikti paraišką Europos Komisijai (EK) finansuoti pirmąjį bendros 1,5 mlrd. eurų vertės Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa etapą. Bendra prašoma suma siekia 432,5 mln. eurų, o ES, tikimasi, finansuos 75 proc. jo vertės.
Lietuvos "Litgrid", Estijos "Elering" ir Latvijos AST prašymas turi būti pateiktas vėliausiai iki spalio 11 dienos. Lėšų tikimasi iš Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tai yra pirmasis prašymas finansuoti projekto rangos darbus - pirmajame etape bus stiprinami vidaus tinklai, antrajame - jūrinis kabelis, vėliau - kiti techniniai sprendimai.
"Tai yra pirmas sinchronizacijos projekto etapas, kuomet mes teikiame paraišką konkrečiai infrastruktūrai finansuoti. Iki šiol buvo keletas etapų, kai su Europos Sąjungos pinigais buvo finansuojamos studijos, parengiamieji darbai, techniniai dalykai, bet ne pats techninių projektų įgyvendinimas", - BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, visas sinchronizavimo projektas gali kainuoti iki pusantro milijardo eurų.
"Kiti etapai - bus konkrečiai skirta paraiška jūriniam kabeliui nuo Lenkijos iki Lietuvos finansuoti. Tam scenarijui buvo pritarta rugsėjo mėnesį. Plius dar visos kitos papildomos techninės priemonės, kurios patenka į sinchronizacijos projektą. Kitas kvietimas turbūt bus kitų metų pirmame-antrame ketvirtyje", - kalbėjo ministras.
Pasak jo, sprendimas dėl pirmojo etapo finansavimo turėtų paaiškėti kitų metų pirmąjį ketvirtį.Paraiška antram etapui turėtų būti pateikta kitų metų antrąjį ketvirtį.
"Paprastai tokio vertinimo rezultatai paaiškėja per pusę metų. Mes tikimės, kad šio kvietimo rezultatai bus paskelbti, ko gero, kitų metų pirmąjį ketvirtį - vasario-kovo mėnesį. (...) Manau, kad tai sutaps su sinchronizacijos sąlygų išdavimu, kas turėtų būti padaryta ENTSO-E kitų metų pirmąjį ketvirtį", - sakė ministras.
Ministras neatmetė galimybės, kad dalis finansavimo poreikio gali likti ir kitai ES finansinei perspektyvai - 2020-2027 metams.
Rugsėjo 6 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų - Latvijai ir apie 187 mln. eurų - Estijai. Investicijas padengs "Litgrid", AST ir "Elering", gavusios ES paramą.
Rugsėjo 14 dieną Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Briuselyje pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui.
Rugsėjo 21 dieną Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE pateikė oficialią paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E).
Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią "LitPol Link" jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengtus sinchroninius kompensatorius. Jų skaičius, BNS žiniomis, svyruotų nuo 4 iki 9, vieno įrenginio kaina siektų apie 25 mln. eurų, o bendri operaciniai kaštai, priklausomai nuo įrenginių skaičiaus, - nuo 400 mln. iki 4 mln. eurų.
Birželio pabaigoje Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija (EK) pasirašė politinį susitarimą dėl sinchronizavimo projekto, kurį numatoma baigti 2025 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...