Baltijos šalių patirtis kovoje su krize kitoms ES šalims netinkama

Baltijos šalių ekonomikos krizės metu pritaikytos griežtos taupymo priemonės, kurias pastaruoju metu giria daugelis aukšto rango pasaulio pareigūnų, negali būti perkeltos arba visiškai pritaikytos šiuo metu problemų turinčioms euro zonos periferijos valstybėms.

Tarptautinio finansų dienraščio „Financial Times“ tinklaraštyje dienraščio redaktorius Rytų Europai Neilas Buckley'is teigia, kad Baltijos šalys, priešingai nei Graikija, per ekonominę krizę neturėjo paskolų problemų, kurios lemtų didžiulį ekonomikos nuosmukį.

Visų Baltijos šalių valstybių skola 2009 metais buvo mažesnė nei po 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos augimas prieš krizę buvo kur kas spartesnis nei Graikijos. Pavyzdžiui, Latvijos BVP 2005-2007 metais išaugo trečdaliu, atlyginimai šalyje buvo padidėję 2 kartus, todėl ekonomikos smukimas per krizę Latviją grąžino tik į 2005 metų lygį.

Baltijos šalių gyventojai dar gerai atsiminė posovietinį ekonomikos smukimą paskutiniojo 20-ojo amžiaus dešimtmečio pradžioje, todėl buvo kur kas geriau pasirengę naujam sunkmečiui. Be to, būdamos Rusijos kaimynės, Baltijos šalys yra kur kas labiau suinteresuotos išlikti „Europos projekte“.

N.Buckley'io teigimu, reikia įvertinti ir tai, kad profesinės sąjungos Baltijos šalyse yra pastebimai silpnesnės, nei, pavyzdžiui, Graikijoje, todėl gyventojų protestų dėl šalių vyriausybių pasirinkto griežto taupymo ir vidinio devalvavimo (atlyginimų mažinimo) buvo kur kas mažiau.Baltijos šalyse krizės metu svarbų vaidmenų suvaidino ir emigracija, dėl kurios Latvijos ir Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo ne mažiau kaip dešimtadaliu.

Tačiau, anot N.Bucley'io, Baltijos valstybės gali pateikti ne vieną patarimą šalims, kurios galėtų imtis griežtų taupymo priemonių.Jo teigimu, taupymo priemones reikia įvesti kuo greičiau, atsisakant laipsniško jų taikymo, kuris sukeltų didesnį visuomenės pasipriešinimą, o sumažinus išlaidas būtina imtis ir struktūrinių reformų.

Be to, taupymo priemonės yra sėkmingesnės, jei jas siūlantys politiniai lyderiai yra nekorumpuoti ir deklaruoja pasirengimą dalintis sunkumų naštą su šalies gyventojais.

N.Buckley'io teigimu, Latvijos premjerą Valdį Dombrovskį galima vadinti technokratu, tačiau daugelis latvių teigia sutikę su jo siūlomomis griežtomis taupymo priemonėmis todėl, kad jis buvo sąžiningas ir kompetentingas, ne toks, kaip ankstesni premjerai.

Nuo tada, kai buvo pradėtos įgyvendinti griežtos taupymo priemonės, V.Dombrovskis buvo du kartus išrinktas premjeru. Anot N.Buckley'io, tuo pasigirti gali nedaugelis Europos lyderių net tose valstybėse, kurios nepatyrė tokių sunkių išmėginimų, kaip Latvija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TAIP

TAIP portretas
Jiems netinkama, nes reikia stipriai apriboti vartojimą. Kuris ispanas ar graikas norės pagyventi pagal lietuvišką atlyginimą ar pensiją ?

Juonis

Juonis portretas
Sutinku. Joks normalios psichikos zmogus ES nesutiks dirbti uz 200-300eu menesini atlyginima. Baudziava galima tik Baltijos valstybese ir su tuo sutinka visi finansu analitikai.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių