- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pripažinimas: šiemet Klaipėdos uoste pirmą kartą lankėsi pretižinis kruizinis laivas „Azamara Journey“.
-
Siaubas: taip kruizinių laivų turistai tikrinami Sankt Peterburgo uoste.
-
Progresas: nedidelis Saremo kruizinis uostelis per metus priėmė net 9 laivus.
-
Darbštuolis: „Norwegian Breakaway“ 2018 m. Baltijoje plukdė daugiausiai jūrų turistų.
Jau kelintus metus iš eilės Baltijos jūroje skaičiuojamas rekordinis tiek kruizinių laivų, tiek jūrų turistų kiekis.
Kruizų kainos kyla
Daugumoje Baltijos jūros uostų jau pasibaigė kruizinės laivybos sezonas. Dalyje uostų jis dar vyksta. Pavyzdžiui, Kopenhagos uoste kovo 30 d. prasidėjęs kruizinės laivybos sezonas tęsis iki gruodžio 23 d. Per šį mėnesį numatyti net 3 kruizai.
Internetinėje prekyboje dar pristatomi lapkričio, gruodžio, o ypač kalėdiniai kruizai į Stokholmą, Helsinkį, Rygą. Čia ypatingai aktyvūs kruizų siūlytojai iš Rusijos Sankt Peterburgo uosto.
Taip pat jau siūlomi kruizai 2019 m. Dėl kruizų paklausos kainos auga. 12 parų kruizas aplankant 9 uostus, taip pat ir Klaipėdą vienoje prestižinėje kruizinės laivybos linijoje 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį kajutė laivo vidaus dalyje kainuos 2779 eurus su 6 nemokamomis kranto ekskursijomis, gėrimų paketu ir 600 JAV dolerių kreditine linija. Kajutės su laivo verandomis tame pačiame laive kainuoja nuo 4,2 iki 4,5 tūkst. eurų, o liukso numeriai nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
2018 m. kainos buvo maždaug 10 proc. mažesnės. Bet kruizuose, kaip ir lėktuvuose, kainos gali šokinėti. Kruiziniuose laivuose, kurie 2019 m. plaukios po Baltijos jūrą gegužės mėnesiui galima rasti bilietų vienam asmeniui parai ir už 96-120 JAV dolerių, su jūros vaizdu - už 111-150 JAV dolerių, su balkonu už 150-170 JAV dolerių. Bet tai tik už nakvynę be jokių papildomų paslaugų.
Taline – kruizų rekordas
2018 m. po Baltijos jūrą plaukiojo apie 390 laivų, kuriais keliavo apie 750 tūkst. kruizinių keleivių.
Talino uostas paskelbė, kad pas juos šį sezoną, kuris tęsėsi nuo balandžio 6 iki spalio 16 d., kruiziniai laivai lankėsi 338 kartus. Jais į Estijos sostinę Taliną atplaukė 635 tūkst. jūrų turistų.
Talino uoste šiemet lankėsi rekordinis jūrų turistų kiekis. Buvo net 70 tūkst. jūrų turistų 27 laivais daugiau nei pernai. Iš viso Taline lankėsi 170 šalių jūrų turistai. Iš jų apie 30 proc. vokiečiai, 21 proc. - amerikiečiai, 12 proc. - britai.
Didžiausias šiemet Taline apsilankęs laivas buvo 333 m ilgio „MSC Preziosa“. Bet ne jis, o 326 m ilgio „Norwegian Breakaway“ vienu reisu atgabeno daugiausiai - net 4732 keleivius. Iš viso per šiuos metus tas laivas Taline lankėsi 16 kartu ir atplukdė net 70 tūkst. keleivių. Daugiausiai, net 23 kartus šiemet į Talino uostą buvo užsukęs kruizinis laivas „Aidamar“.
Nė vienas iš šių laivų Klaipėdos uoste nesilankė.
Kasdien po 6-8 laivus
Sankt Peterburge kruizinis sezonas baigėsi spalio 17 d. Šiame uoste apsilanko beveik viso po Baltijos jūrą plaukiojantys laivai. Šiemet Sankt Peterburgas priėmė 372 kruizinius laivus. Tai 23 laivais daugiau nei pernai.
Sankt Peterburge kruiziniai laivai stovi dažniausiai po 2 paras. Jiems priimti 6 vietos yra naujai pastatytame terminale „Morskoj fasad“ ir dar 2 vietos Sankt Peterburgo centre. Šiemet buvo keli atvejai, kai visos 8 kruizinių laivų krantinės buvo užimtos.
Šį sezoną Sankt Peterburge apsilankęs didžiausias kruizinis laivas buvo ne 333 m ilgio „MSC Preziosa“, kaip Taline, o 316 m. ilgio „MSC Meraviglia“. Jis gali priimti 5714 žmonių, iš kurių įgulą sudaro 1536 žmonės.
Mažieji nuvilioja klientus
Klaipėdos uoste šiemet lankėsi 58 kruiziniai laivai. Paskutinysis 176 m ilgio „Marco Polo“ atplaukė spalio 19 d.
Per šių metų sezoną Klaipėdos uoste apsilankė 69,65 tūkst. jūrų turistų. Nors Baltijos jūroje šiemet lankėsi rekordinis kiekis jūrų turistų ir laivų, Klaipėdos uoste jų sumažėjo. 2017 m. Klaipėdos uoste buvo 63 laivai ir 74,72 tūkst. jūrų turistų.
Galime tik guostis, kad ir Latvijos sostinėje Rygoje jūrų turistų šiemet net 10 proc. mažiau nei pernai. Šiemet Rygoje lankėsi 83 kruiziniai laivai. Jais atplaukė per 76 tūkst. kruizinių laivų keleivių. 2017 m. buvo per 86 tūkst. kruizinių keleivių.
Trys laivai į Rygos uostą šiemet užsuko kaip kalėdiniai ir naujametiniai kruizai. Sausio pradžioje du kartus uoste buvo „Princess Anastasia“ su 3300 keleivių. Šiemet gruodžio 25 d. Rygos uoste lankysis „Baltic Princess“ su 1500 keleivių. Atmetus tuos laivus kruizinis sezonas Rygos uoste prasidėjo balandžio 22 d. ir baigėsi spalio 18 dieną.
Tai, kad kai kuriuose vidutinės klasės uostuose, kaip Klaipėda, Ryga, mažėjo kruizinių laivų, aiškinama ir tuo, kad dalį jų paviliojo mažiukai kruiziniai uosteliai. Net 9 laivus šiemet priėmė vieną prieplauką turintis Estijos Saremo salų uostelis. Gerokai padaugėjo laivų Visbio uostelyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...