- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų uždrausti tarptautinėmis korporacijoms gaminti Rytų Europos šalių rinkai skirtus maisto produktus su kitokia receptūra nei Vakarų europiečiams.
„Tai turi būti reglamentuojama europiniu mastu, kad paprasčiausia būtų uždrausta stambioms pasaulinėms kompanijoms, kurios eksportuoja ir į Rytų, ir į Vakarų Europą gaminti ir parduoti produktus su tuo pačiu ženklu, bet skirtinga receptūra“, - BNS sakė B.Markauskas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį, sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente Strasbūre, pareiškė, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose ES šalyse.
B. Markausko nuomone, toks siūlymas - EK bandymas „nusimesti atsakomybę“. Jis pridūrė, kad pritartų didesnių įgaliojimų suteikimui Maisto ir veterinarijos tarnybai, bet tai neduotų daug naudos šioje situacijoje.
„Pirmiausia matau, kad Europos Sąjunga ir Europos Komisija bando nuo savęs nusimesti atsakomybę. Jeigu tai nebus reglamentuota europiniu mastu, tai ką Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnyba gali daryti „Coca-Colos“ kompanijai? Iš esmės šiandien pažeidimų nėra, nes produktų sudėtis yra pateikiama teisingai“, - kalbėjo žemės ūkio ministras.
Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingridientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.
Rugpjūtį Lietuvos teisingumo ministerija pranešė, kad šalis prisijungs prie Slovakijos iniciatyvos tirti dvigubos kokybės produktų problemas ES lygiu ir sieks, kad būtų sukurta vienoda produktų tyrimų sistema.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija, norėdama išsiaiškinti situaciją Lietuvoje, rugpjūčio pradžioje nurodė Maisto ir veterinarijos tarnybai ištirti 33-ų produktų sudėtį ir išsiaiškinti, ar Lietuvoje irgi parduodamų produktų sudėtis skiriasi nuo kitose valstybėse esančių tų pačių produktų. Preliminariais duomenimis, tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurių šalyje parduodamų produktų sudėtis skiriasi nuo Vakarų Europoje parduodamų produktų. Tyrimo rezultatus ministerija ketina pristatyti kitą savaitę.
Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo tų pačių produktų, stovinčių Vakarų Europos šalių parduotuvių lentynose. Produktų gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos ir atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne turinys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...