B. Markauskas dar nežada ES lygio išmokų ūkininkams | KaunoDiena.lt

B. Markauskas dar nežada ES lygio išmokų ūkininkams

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pirmadienį dalyvavęs Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Briuselyje, teigė, kad nors argumentų, kodėl Lietuvos ūkininkai turėtų gauti Europos Sąjungos (ES) lygio išmokas, daugėja, kol kas pažadėti, kad jos tikrai išaugs, - negalima.

„Aš galvoju, kad šiek tiek tos pozicijos stiprėja. Mes pasirašėme bendrą žemės ūkio ministrų - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - susitarimą, prisijungė Višegrado šalys, dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo pasirašė Lenkija ir Slovakija, Lietuvos ūkininkai taip pat įteikė Europos Komisijai 50 tūkst. surinktų parašų dėl išmokų suvienodinimo. Kiekvienas toks pasitarimas gerina pozicijas, bet tai dar nėra šimtu procentų aišku“, - Eltai kalbėjo B. Markauskas.

Anot ministro, sunku pasakyti, kaip išmokų suvienodinimo klausimas bus įgyvendintas, nes tai spręs ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba bei Europos Vadovų Taryba, tačiau, jo teigimu, toks reikalavimas yra visiškai pagrįstas.

„Dabar netgi nesiginčijama, kad (ūkininkų perkamos, - ELTA) technikos, sėklų ir trąšų įsigijimo kaštai yra suvienodėję, todėl sakyti, kad ūkininkų išlaidų dalis Lietuvoje yra mažesnė, negalima“, - kalbėjo B. Markauskas.

Paklaustas, kaip keisis išmokų dydžiai 2020 metais, ministras tikslių skaičių įvardyti negalėjo.

„Vakar buvo planuota įvardyti pirmus skaičius, bet taip ir neišgirdome jų. Planuojama, kad gali kaimo plėtros biudžetas mažėti maždaug 8-9 procentais, bet tai kol kas yra visiškai teoriniai skaičiai. Dar yra kalbama apie tai, kad šalys narės galėtų daugiau prisidėti prie Europos Sąjungos biudžeto ir tokiu atveju galbūt nereikėtų mažinti finansavimo. Netgi tos šalys, kurios šiandien pasisako prieš tiesioginių išmokų suvienodinimą, sutinka, kad tie, kurie gauna mažiausiai, ne iš karto, bet per tam tikrą finansinį periodą irgi gautų daugiau“, - kalbėjo ministras.

Be to, pasak B. Markausko, tikimasi, kad atsiras kiek daugiau laisvės, skirstant ES paramą.

„Kaimo plėtros biudžetą sudaro ne vien tiesioginės išmokos, yra ir antras taip vadinamas ramstis - tai kaimo plėtros programa. Kaip tarp tų ramsčių bus paskirstytas biudžetas, dar nėra apsispręsta. Vakar pasitarėme, ir beveik visos šalys pritarė, kad šalys narės turės šiokią tokią laisvę perskirstyti pinigus iš vieno ramsčio į kitą“, - sakė B. Markauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad posėdyje buvo diskutuojama apie galimybę teikti susietąją paramą, kai pinigai skiriami sunkumų patiriančiam sektoriui. Anot ministro, Lietuvoje tokie yra cukrinių runkelių ir gyvulininkystės sektoriai.

„Dabar cukrinių runkelių kvotos yra panaikintos ir sumažėjusios supirkimo kainos. Kalbant apie gyvulininkystę Lietuvoje, ir toliau mažėja melžiamų karvių skaičius, tai mes tokius sektorius remiame ir galėtume remti ir toliau. Ir vakar dauguma šalių pasisakė už tai, kad ta susieta parama ir galimybė remti atskirus sektorius būtų“, - kalbėjo B. Markauskas.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad per 2014-2017 metų laikotarpį iš viso išmokėta apie 1,7 mlrd. eurų tiesioginių išmokų 130 tūkst. pareiškėjų. 2018-2020 metų laikotarpiu bus išmokėta dar apie 1,4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų.

Nurodoma, kad ministerija nuo 2014 metų taiko išmoką už pirmuosius 30 hektarų (ha) ir tam skiria 15 proc. visos ES tiesioginių išmokų sumos.

Iš viso 2014-2017 metų laikotarpiu 130 tūkst. pareiškėjų išmokėta apie 235 mln. eurų išmokų už pirmuosius 30 ha. 2018-2020 metų laikotarpiu už pirmuosius 30 ha bus išmokėta dar apie 220 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
O kada turėsim europinį MMA?..

Anonimas

Anonimas portretas
Nevokit ir bus pinigu.Kai 100h.plaukia dar masto ar suteikt parama ar ne.O jei duoda tai ir tai drebancia ranka.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių