B. Juodka vadovaus Lietuvos darbdavių konfederacijai

2017-05-19 18:05:00
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Benediktas Juodka A.Ufarto/BFL nuotr.

Buvęs Vilniaus universiteto rektorius ir Seimo narys Benediktas Juodka penktadienį išrinktas Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu ketverių metų kadencijai.

„Galimybę vadovauti didžiausiai šalies smulkiojo ir vidutinio verslo įmones bei darbdavius vienijančiai organizacijai laikau tiek didele garbe, tiek ir nepaprastai įdomiu iššūkiu. Sieksiu, kad Lietuvos darbdavių konfederacija taptų racionaliu balsu ir profesionaliu partneriu kuriant pažangią, darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sistemą ir tarptautinį konkurencingumą užtikrinančią šalies verslo aplinką“, - pranešime spaudai cituojamas B.Juodka.

2015 metų pradžioje konfederacijos prezidentu buvo išrinktas vienas „Senukų“ akcininkų Augustinas Rakauskas, tačiau pernai jis atsistatydino. Prieš jo išrinkimą konfederacija prezidento neturėjo maždaug dešimtmetį, kai iš šių pareigų pasitraukė ir į politiką pasuko Darbo partijos steigėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Konfederacija yra nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti narių interesams Lietuvoje ir užsienyje, propaguojanti verslo idėjas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.

Šiame straipsnyje: Benediktas Juodka Lietuvos darbdavių konfederacija Augustinas Rakauskas

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 8

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Sek, 2017-05-21 15:33

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Kęstas

Sek, 2017-05-21 15:32

Valstiečiai pradeda tvarkyti Juodkos senąją darbovietę. „Krepšelius“ įvedė konservatorius Kubilius ir liberalas-kyšininkas Steponavičius. Praktiškiems lietuviams „krepšeliai“ tampa tikras nuodas: per vieną naktį visi universitetuose dirbantys pavirsta „krepšelių“ medžiotojais. Ne mokslas, ne studijos tampa svarbiausia. Griebiamės apgaudinėti studentus iš piršto išlaužtomis programomis. Į Lietuvos studentų skerdimą įsijungia bankai, gaunantys palūkanas be rizikos už valstybės garantuojamas paskolas studentams. Visame pasaulyje bankai gauna palūkanas už riziką, kad paskola nebus grąžinta. Galų gale į valdžią ateina valstiečiai, kurie supranta šią situaciją. Štai valstiečio seimūno Jovaišos citata: „Krepšeliai“ ne tik programavo atskirtį ir bankams skolingus studentus. Žaidėme rinką ten, kur jos iš principo neturi būti. Juk bet kuris rinkos modelis remiasi prielaida, kad pirkėjas žino, ką perka. Tačiau studentas kaip pirkėjas apie studijas žino labai nedaug ir negali jų įvertinti.

Kęstas

Sek, 2017-05-21 15:30

Tą turi ir gali padaryti tik tikrasis jų pirkėjas – valstybė. Kaip tik valstybė – per „krepšelius“ ar kitaip – moka už aukštąjį mokslą ir būtent valstybės interesus ir nacionalinio ūkio poreikius turi atliepti siūlomos studijos. Tą įvertinusi valstybė turi pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Studijos turi būti ne tik kokybiškos, bet ir nemokamos. Šiandien daugeliu atveju nėra nei to, nei to. Būtina pasiekti abu. Visuotinai nemokamas aukštasis mokslas yra Lietuvai įgyvendinamas ir net ne tiek daug kainuojantis žingsnis. Sistemą, kur į universitetus stoja ir įstoja visi, kuriuos paveikė visuomenės spaudimas būtinai siekti diplomo, bet kuriuo atveju turi pakeisti sistema, kurioje universitetuose studijuoja tik iš tiesų pajėgūs tai daryti studentai. Universitetai neišvengiamai turės judėti link protingo minimalaus balo stojantiesiems įvedimo. Užjaučiu konservatorių Kubilių ir liberalą-kyšininką Steponavičių. Užjaučiu bankus. Užjaučiu universitetus. Katino dienos baigiasi.

VISI KOMENTARAI 8

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
Kauno gėlynai...
Medininkų pasienio punkte kil...
Laisvės alėjos muštynių by...
Sveikatos priežiūros darbuo...
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
Baisogala ir jos apylinkės, k...
Vilniaus televizijos bokšte p...
Atsisveikinimas su primadona D...
Prezidento rinkimų debatai...

Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą

Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...

2
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia

Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...

2
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą

Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...

5
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams

Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...

3
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“

Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...

5
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė

Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?

Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...

2
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą

Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...

1
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą

Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...

10
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...

5