- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš 2017 m. „Lietuvos geležinkeliais“ gabentų 52,5 mln. tonų krovinių daugiau kaip pusė yra susieta su Klaipėdos uostui.
Lietuva – palanki geležinkeliui
Į Klaipėdos uostą geležinkeliais daugiausiai gabenami naftos produktai, cheminės ir mineralinės trąšos, augalinės kilmės produktai, iš uosto įvairūs produktai, tarp jų ir konteineriai.
Oficialiai teigiama, kad apie 85 proc. krovinių į Klaipėdos uostą juda geležinkeliais. Ir tai yra labai gerai, nes sumažina sunkiojo transporto srautą Klaipėdos mieste.
Pagrindinis traukinių srautas į Klaipėdos uostą rieda geležinkelio linija Radviliškis – Telšiai – Plungė – Klaipėda. Tačiau vis labiau naudojamasi ir iš esmės atnaujinta geležinkelio linija Radviliškis – Pagėgiai – Šilutė – Klaipėda.
Lietuvoje pagal Europos audito rūmų duomenis, geležinkeliais gabenama apie 33 proc. visų jos krovinių. Ta dalis mažėja. Tarkim 2000 m. Lietuvoje geležinkeliais buvo gabenama net 53 proc. visų krovinių.
Daugiau krovinių už Lietuvą ES šalyse geležinkeliais gabena tik Švedija (38 proc.), Austrija (42 proc.), Estija (44 proc.) ir Latvija (apie 60 proc.).
Vertindami geležinkelių prieigas prie uostų Europos audito rūmų ekspertai turėjo rimtų pastabų Lenkijai ir Prancūzijai, kur geležinkelių prieigos prie uostų buvo konflikuotos. Minėtas Lenkijos Gdynės uostas. Bet daugiausiai pastabų pateikta Prancūzijai, kur septyniuose didžiausiuose jos uostuose tik 11,5 proc. krovinių buvo vežama geležinkeliais.
Geležinkeliams vystyti – milijardai
Kad Lietuvos geležinkeliai sėkmingai veiktų pastaraisiais metais į juos investuotos didžiulės lėšos.
2014-2020 m. „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja panaudoti 631,5 mln. eurų ES paramos geležinkeliams vystyti. Didžiausia dalis – per 357 mln. eurų susieta su pagrindinės geležinkelio linijos, kuri jungia Kena su Klaipėdos uostu, tvarkymui. Numatyta elektrifikuoti pagrindinę Lietuvos geležinkelio magistralę. Tai planuojama padaryti iki 2022 m. Tai padarius traukiniai šia linija galėtų važiuoti ir 200 km per valandą greičiu.
Kiti dideli paketai susieti su „Rail Baltica“ linijos vystymu.
2007–2013 m. ES geležinkeliams vystyti iš viso buvo skirta 27 mlrd. 952 mln. eurų. Daugiausiai net 5 mlrd. 587 mln. eurų gavo Lenkija. 4,3 mlrd. eurų buvo skirta Ispanijos geležinkeliams vystyti.
Didžiausias ES įgyvendintas geležinkelio statybos projektas buvo geležinkelio linijos „Krokuva–Žešuvas“ modernizavimas Lenkijoje.
Lietuvos dalis buvo 642 mln. eurų. Ji didesnė už Latvijos (273 mln. eurų) ir Estijos (199 mln. eurų) dalis. Dvi šalys – Malta ir Kipras ES iš viso neturi geležinkelių.
Pervažos išlieka avaringiausios
Šiomis dienomis Lietuvos transporto saugos administracija paskelbė konkursą sukurti Lietuvos geležinkelio pervažų saugos programinę įrangą.
Pervažos yra tarsi „Achilo kulnas“ Lietuvos geležinkeliuose. Per metus vidutiniškai fiksuojama apie 300 atvejų, kai geležinkelio pervažose nepaisoma signalų, per arti privažiuojama prie pervažų.
Buvo metų, kai Lietuvos geležinkelio pervažose per metus žūdavo iki 3-4 žmonių ir dar 5-6 būdavo sunkiai sužeisti.
Paskaičiavus dėl avarijų Lietuvos geležinkelio pervažose patirtą žalą buvo konstatuota, kad ji kasmet priklausomai nuo avarijų kiekio pervažose siekia nuo 1 iki 1,9 mln. eurų. Žala susidaro dėl sužeistų ir žuvusių asmenų, o taip pat traukinių vėlavimo. Pervažose įvykus avarijoms kurį laiką užblokuojamas traukinių eismas ta linija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...