- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors didėjantis vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje džiugina darbuotojus, kai kuriuos darbdavius tai verčia griebtis už galvų. Specialistų trūkumas, nepakankamas darbo našumas – tik dalis problemų, su kuriomis šiandien susiduria įmonės.
Augo sąnaudos
Vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 7,5 proc. Įmonių sąnaudos 2016 m., palyginti su 2015 m., augo ketvirtadaliu – nuo 3 iki 4 mlrd. eurų, o grynasis pelnas – nuo 3,7 iki 4,5 mlrd. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pripažino, kad darbo sąnaudų augimas – viena iš opiausių temų verslui. Vis dėlto, anot jo, darbo sąnaudas didina ir įmonių noras investuoti į darbo efektyvumą.
"Pernai apyvarta gamybos sektoriuje augo apie 16 proc., tačiau tuo pat metu veiklos sąnaudos augo 30 proc., o administracinės sąnaudos – apie 40 proc. Be abejo, tai yra susiję su darbo užmokesčio augimu. Kita vertus, įmonių pelningumas krito ne tik dėl to: yra ir antras svarbus veiksnys – įmonių santykiai su bankais buvo įvertinti neigiamu rodikliu. Tai reiškia, kad įmonės sumokėjo daugiau palūkanų, sparčiau skolinosi, be kita ko, turėjo didesnį apetitą plėtrai bei investicijoms. Didelę dalį įmonių pelno sumažino būtent išlaidos plėtrai", – aiškino A.Izgorodinas.
Laimėtojai ir pralaimėtojai
Banko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į tai, kad į vidaus rinką orientuoti sektoriai dažnai tiesiog permeta darbo užmokesčio augimą didindami kainas, dėl to nukenčia mažiausiai, o į eksportą orientuotoms įmonėms padengti papildomas darbo sąnaudas yra nelengva užduotis.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. 61,8 proc. visos Lietuvos pramonės produkcijos buvo išvežama į užsienio rinkas.
Eksportuojančioms įmonėms, priklausomai nuo sektoriaus, tenka gana nemažas iššūkis susitvarkyti su augančiomis darbo sąnaudomis.
"Eksportuojančioms įmonėms, priklausomai nuo sektoriaus, tenka gana nemažas iššūkis susitvarkyti su augančiomis darbo sąnaudomis. Aukštųjų technologijų įmonės per daug nesiskundžia, nes joms yra labai geros eksporto perspektyvos, tad jeigu įmonė augina savo prekės ženklą, įsilieja į naujas rinkas, ypač Skandinavijoje, tai jų konkurencinis pranašumas išlieka. Transporto sektorius šią problemą sprendžia įsiveždami daugiau darbuotojų iš užsienio, visų pirma iš Ukrainos", – tvirtino Ž.Mauricas.
"Žinoma, tokias įmones darbo užmokesčio pakilimas (net ir lengvesnis) stumia į nuostolį, todėl tokioms įmonėms tai yra didžiausias iššūkis. Joms reikia kažkaip efektyvinti darbo našumą arba investuoti į automatizaciją, blogiausiu atveju – pagalvoti apie veiklos sustabdymą. Tie sektoriai, kurie buvo priklausomi nuo pigios darbo jėgos, jų perspektyva Lietuvoje yra ganėtinai neaiški", – pastebėjo ekonomistas.
Ž.Maurico teigimu, dėl darbo užmokesčio augimo kylanti perkamoji galia dažniausiai atsveria įmonių patirtus nuostolius, kartais net ir į eksportą orientuotoms įmonėms, mat vartojimo augimas dėl gerėjančios ekonominės padėties yra pastebimas ir svetur.
"Eksporto sektorius šiuo metu atrodo tikrai neblogai, ypač Skandinavijoje. Atsigauna ir Vakarų Europa. Eksportuojančios įmonės dabar labiau skundžiasi darbuotojų trūkumu, o ne darbo užmokesčio augimu, juolab kad jis kyla mažiau nei Latvijoje ir tik šiek tiek daugiau nei Lenkijoje, todėl konkurencinio pranašumo nesame praradę. Įmonėms tik kyla iššūkis rasti reikiamų darbuotojų. Manau, kad šiemet planuojamas 6 proc. darbo užmokesčio metinis augimas Lietuvai būtų sveikas, ypač jei produktyvumas spėtų paskui atlyginimą", – prognozavo ekonomistas.
Robotų poreikis
A.Izgorodinas pagrindine dabartine įmonių bėda išskyrė įvairių specialistų trūkumą, dėl to ne tik sparčiai kyla atlyginimai, bet ir tenka ieškoti naujų darbo našumo skatinimo priemonių.
"Šiuo metu Lietuvos darbo jėgos pajėgumas siekia apie 75 proc. Tai rodo, kad trys ketvirtadaliai darbingo amžiaus žmonių turi darbą arba jo neturi, tačiau labai aktyviai ieško. Šis rodiklis smarkiai viršija ES vidurkį – jis yra aukščiausias nuo Lietuvos įstojimo į ES. Paruošti daugiau darbuotojų mes jau praktiškai nebegalime, nes visi, kurie nori, jau faktiškai dirba ar labai noriai ieško darbo. Pramonė šiandien pagamina 51 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet tai padaro su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi", – kalbėjo A. Izgorodinas.
Pasak jo, nedarbo lygis šiuo metu nustojo mažėti, nes maždaug 40 proc. visų bedarbių yra ilgalaikiai, t.y. dėl kvalifikacijos trūkumo ar mažos motyvacijos nenorintys eiti į darbo rinką.
"Tokių žmonių iš nedarbo į darbo rinką tikrai neįtrauksime. Dėl to mes ir turime tokią keistą situaciją, kad pramonės gamyba praėjusiais metais išaugo 7 proc., o eksportas 12 proc. Mūsų darbo rinka paprasčiausiai yra ties piko riba – darbas vyksta maksimaliais resursais. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl atlyginimai kyla taip smarkiai", – pridūrė A.Izgorodinas.
Anot jo, dėl sparčiai augančio eksporto ir gamybinio pajėgumo trūkumo įmonės vis labiau investuoja į naują įrangą bei robotizaciją. Tokie veiksniai trumpuoju laikotarpiu sumažina įmonių pelną, tačiau tai yra neišvengiama, kadangi darbo sąnaudų augimas sustoti neketina.
Apdirbamosios gamybos produkcija nuo 2010 iki 2016 m. Lietuvoje išaugo 33,2 proc., kai darbuotojų skaičius apdirbamojoje gamyboje padidėjo vos 5,2 proc., skelbia Eurostatas.
Ž.Mauricas pasidžiaugė gana sparčiai mūsų šalyje vykstančia automatizacijos plėtra Lietuvoje – jis pažymėjo, jog investicijos į technologijas yra sėkmingos ateities garantas.
"Džiugu, kad yra investuojama į robotizaciją, nes galbūt Lietuva buvo per ilgai užsižaidusi tokioje iliuzijoje, kad ji visuomet išliks pigios darbo jėgos šalimi. Mes turime investuoti į technologijas, perspektyvumą ir vadovavimo efektyvumą. Blogiausia tik toms įmonės, kurios buvo priklausomos nuo pigios darbo jėgos bei įmonės, kurios dirba mažesniuose miesteliuose, nes ten dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo apyvartos kėlimo perspektyvos yra ribotos. Žinoma, tokiu atveju toms įmonėms papildomai investuoti į aptarnavimo kokybės gerinimą ar ekologiškumą neleidžia arba per maža perkamoji galia, arba gyventojų skaičiaus mažėjimas. Sakyčiau, kad tokios įmonės yra pasmerktos tam tikrai stagnacijai", – nuogąstavo Ž.Mauricas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Policija: Lenkijos ūkininkai netoli Lietuvos sienos vėl rengia akciją
Lenkijoje, apie 8 kilometrus nuo Lietuvos sienos, vėl planuojama savaitės trukmės Lenkijos ūkininkų akcija – jos metu gali būti sutrikdytas ir apsunkintas eismas A5 greitkelyje, antradienį pranešė Lietuvos policija. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 3,3 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 186 sandoriais jų įsigijo už 3,3 mln. eurų. ...
-
Seimas ketina nustatyti baudas už vienkartinių plastiko indų dalybas1
Seimui liko paskutinis balsavimas dėl baudų prekybininkams, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms už pažeidimus nemokamai dalijant vienkartines plastiko pakuotes. ...
-
Seimas – prieš siūlymą leisti sekmadieniais prekiauti alkoholiu po 15 valandos1
Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. ...
-
Seimas imasi pluošto alkoholio rinką atlaisvinančių pataisų
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimams. ...
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui5
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški1
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...