- Edgaras Savickas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi.
Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi. Liūdniausia, kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė, jog jokie įspėjimai apie azartinių žaidimų pavojų neveikia.
2013 metais Lietuvoje veikiančios azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo įmonės uždirbo beveik 292 mln. eurų. Tai yra maždaug 75 proc. daugiau nei gauta 2010 metais, kada jų pajamos buvo mažiausios ir siekė apie 167 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys.
Nuo 2011 iki 2013 metų šia veikla užsiimančių bendrovių pajamos kasmet augo vidutiniškai po 21 proc. Tačiau pačių bendrovių liko mažiau. 2009 metais Lietuvoje jų buvo 28, o 2013-aisias liko 17.
Gerėjančius veiklos rezultatus pastebėjo ir „Pramogų bankus“ Vilniuje bei Klaipėdoje valdančios „Nesė group“ rinkodaros skyriaus vadovė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. „Didžiausią pagerėjimą matome nuo praeitų metų pradžios. Lankytojų skaičius auga visuose mūsų objektuose, bet labiausiai kazino, – pasakojo ji. – Liūdniau su B kategorijos įstaigomis. Ten žmonės praleidžia mažiau laiko, o ir pinigų daugiau neišleidžia, nes dažniausiai turi numatę biudžetą, kuri gali pralošti.“
N. Mogučaja-Vaineikienė teigė pastebėjusi, kad šiandien lošti ateina daugiau jaunesnio amžiaus žmonių. „Jie tai suvokia kaip pramogą – dalį savaitgalio ar šiokiadienio laisvalaikio, taip pat kaip ėjimą į naktinį klubą ar dar kur nors pabūti su draugais“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, anksčiau didžiausią lankytojų srautą sudarė 35–45 metų amžiaus žmonės, o šiandien riba yra nukritusi iki 25 metų.
Įspėjimai neveikia
„Kol žmogus netampa priklausomu nuo azartiniu žaidimų, tol jokie įspėjimai apie galimus pavojus neveikia, tačiau tada jau būna per vėlu“, – sakė A. Varneckienė.
Psichologė-psichoterapeutė paaiškino, kad dauguma žmonių savimi labai pasitiki, todėl galvoja, kad gali suvaldyti savo pomėgį žaisti iš pinigų – tiki, jog jiems istorijos apie praloštas santaupas ar sugriautas šeimas neatsitiks.
„Todėl žmones reikia šviesti, bet visokie įspėjimai paprastai neveikia. Be to, azartiniais žaidimais užsiimančios bendrovės nėra suinteresuotas, kad jų klientai žaistų saikingai“, – kalbėjo A. Varneckienė.
Ji pastebėjo, kad ribą, kada žmogus yra priklausomas, o kada ne, nustatyti pakankamai sunku, tačiau ją išduoti gali tam tikri požymiai.
„Pavyzdžiui, jei žmogus yra dirglus, neadekvačiai reaguoja į jam sakomas pastabas, naktimis blogai miega ir dar sapnuoja, kad yra kazino, tada reikia rimtai susirūpinti, gal netgi kreiptis į specialistus“, – sakė A. Varneckienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...