- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai moterys ir vyrai įgyja vidurinį išsilavinimą ir pradeda dirbti, jie gauna beveik vienodas pajamas. Atlyginimų atotrūkis atsiranda jiems sulaukus 25–30 metų ir auga dar du dešimtmečius, rašo „The New York Times“.
Nauji tyrimai rodo, kad poros, sulaukusios 25–30 metų, kuria šeimas, kitaip tariant – moterys gimdo vaikus. Pastebėta, kad tokio pat amžiaus netekėjusios moterys, neturinčios atžalų, uždirba beveik tiek pat kiek vyrai.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios vedybos bei šeimos pagausėjimas skatina atlyginimų atotrūkio augimą, – partneriai nesidalina namų ruoša, net jei abu dirba pilnu etatu. Paaiškėjo, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusių moterų karjerai vaikai daro neigiamą poveikį.
Nepaisant to, tyrimai atskleidė, kad ištekėjusios ir vaikų dar nesusilaukusios moterys taip pat gauna mažesnes algas. Taip yra todėl, nes jos linkę atsisakyti profesinių galimybių dėl vyro karjeros. Neretai ištekėjusios moterys priima ir lengvesnius darbo pasiūlymus, kadangi ruošiasi gimdyti vaikus. Pasitaiko nemažai atvejų, kai darbdaviai vengia duoti moterims papildomų atsakomybių, nes mano, kad jos išeis vaiko priežiūros atostogų neįvykdžiusios įsipareigojimų.
„Vienas žmogus daugiausiai dėmesio skiria savo karjerai, o kitas užsiima namų ruošos rūpesčiais“, – sako ekonomistė Sari Kerr, aprašiusi vykdytus tyrimus bei jų rezultatus. Tyrime taip pat dalyvavo profesorės Claudia Goldin iš Harvardo universiteto, Claudia Olivetti iš Bostono universiteto ir Erling Bath iš Oslo socialinių tyrimų instituto.
Vienas žmogus daugiausiai dėmesio skiria savo karjerai, o kitas užsiima namų ruošos rūpesčiais.
Pasak ekonomistės, poros priima racionalius sprendimus – tas, kuris uždirba mažiau, dažniausiai tai būna moteris, užsiima buitine veikla namuose ir, aišku, rūpinasi vaikais. Tačiau tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl būtent moterys gauna mažesnes pajamas.
„Tai didina atlyginimų skirtumus darbo rinkoje, o mes, moterys, tampame tarsi įkalintos šiame besikartojančiame rate“, – tikina S. Kerr.
Tyrimai taip pat atskleidė, kad kai kurios moterys, susilaukusios vaikų, vėliau renkasi dirbti kiek mažiau, tačiau tikrai ne visos. Vis dėlto net ir šioms darbdaviai moka prasčiau, galvodami, kad jos anksčiau ar vėliau nebe tiek dėmesio skirs užduotims.
Mokslininkai pabrėžia, kad norint suvienodinti atlyginimus reikia keisti nustatytą tvarką bei darbovietės taisykles, taikomas moterims ir vyrams. Kaip pavyzdžiai minimos kompanijos, kurios suteikia lanksčius grafikus, o valdžia skiria paramą šeimoms, auginančioms vaikus, be to, nustato vidutinio ilgio vaiko priežiūros atostogas.
S. Kerr pasakoja, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis auga nuo 25 metų amžiaus iki 45-erių. Per šį laiką skirtumas, iš pradžių buvęs 0, paauga iki 55 proc. Žemesnę kvalifikaciją pasiekusiųjų atotrūkis tokiame pačiame amžiaus tarpsnyje siekia 28 proc.
Tarp aukštąjį išsilavinimą gavusių moterų bei vyrų atotrūkis didesnis, nes jie uždirba kur kas daugiau ir būtent šie žmonės turi geresnes darbo vietas.
Pasirodo, tarp žemesnę kvalifikaciją įgijusiųjų vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas būna didesnis pradžioje, tačiau bėgant metams sumažėja. „Atotrūkis kinta ne dėl to, kad aukštojo išsilavinimo neturinčios moterys gyvena geriau, bet todėl, nes tokios pat kvalifikacijos vyrai verčiasi sunkiau“, – aiškina S. Kerr.
Nustatyta, kad mažesne dalimi atlyginimų atotrūkį lemia tai, kad vyrai dažniau linkę pereiti į geriau apmokamas darbovietes. Kur kas dažniau skirtumas atsiranda dėl to, kad moterys nesulaukia paaukštinimo ar priedų prie algos. Darbo patirtis atsiperka tik vyrams.
„Visais atvejais moterys nukenčia. Nesvarbu, ar keičia darbovietes, ar lieka toje pačioje, kurioje ir dirbo – alga tenka mažesnė“, – pažymi tyrimą aprašiusi S. Kerr.
Vidutinis aukštąjį išsilavinimą gavęs vyras savo uždarbį nuo 25-erių iki 45-erių padidina 77 proc., kol moterims pavyksta algą pakelti 31 proc. Žemesnės kvalifikacijos vyrai savo atlyginimą padidina kur kas greičiau, tačiau pasiekus 45 metus abiejų gaunamos pajamos suvienodėja.
Vis dėlto tai nepakeičia situacijos – moterys, pagimdžiusios vaiką ir išėjusios vaiko priežiūros atostogų, už tai moka visą gyvenimą: darbdavys žiūri ne į kvalifikaciją, bet į lytį, jos gauna mažesnes pajamas, netenka aukštų postų, retai mokami ir priedai prie algų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...