- Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelerius metus vyravęs noras ramiai ir saugiai dirbti valdiškame darbe, panašu, nyksta. Kai kurių universitetų teigimu, jaunuoliai dabar renkasi tokią specialybę, kad ateityje galėtų gauti kuo didesnę algą ir, pageidautina, privačiame sektoriuje.
Įdarbinimu užsiimančios kompanijos pastebi, kad ateisiantys į darbo rinką žmonės moja ranka į tai, ar dirbdami patys yra laimingi. Jiems svarbu būsima šeimos gerovė ir padėtis visuomenėje.
Jaunoji karta, jau pradedanti dirbti ar dar tik besirenkanti būsimą kelią, specialistų teigimu, visiškai kitokia – jaunuoliai nori būti gražūs, turtingi ir žinomi.
Universitetai tai mato pagal tarp abiturientų populiarėjančias specialybes. Esą anksčiau buvusias paklausias studijų programas, tokias, kaip, pvz., socialiniai mokslai, keičia daugybė kitų, susijusių su elektronine erdve.
„Jungtinėje Karalystėje (JK) egzistuoja netgi studijų programų dešimtukai, kurias pabaigus dažniausiai tampama milijonieriais. Palyginus tas studijų programas JK su programomis Lietuvoje, situacija yra labai panaši“, – teigia M. Romerio universiteto plėtros prorektoriaus pavaduotojas Šarūnas Sakalauskas.
Pasak jo, studentai renkasi teisę, informacines technologijas, mediciną ir viską, kad sukasi aplink šias tris specialybes.
Jaunimas esą svarsto maždaug taip: jei medicina, tai labai neblogai būtų, pvz., odontologija. Jeigu teisė – tai geriau interneto. Jeigu informacinės technologijos – tai socialinių tinklų valdymas ar internetiniai pardavimai.
Universiteto atstovo teigimu, specialybės pasirinkimą lemia tai, ar ateityje bus galima dirbti privačiame sektoriuje, kur tikėtina gera alga. Neretas esą planuoja pats susikurti darbo vietą.
Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje iki mokesčių – 2355 Lt. Per metus algos ūgtelėjo ir viešajame, ir privačiame sektoriuose, bet pastarajame labiau.
Praktikų teigimu, viešojo sektoriaus populiarumas ėmė smukti, atėjus krizei, nes ir karjeros perspektyvos – ribotos, ir saugumas – sąlyginis, ir alga – ne pati didžiausia.
„Tokia tendencija – privačiame sektoriuje yra galimybė daugiau užsidirbti nei viešajam sektoriuje, nes viešasis yra reglamentuojamas ir yra „lubos“. Be to, studentai nebesirenka studijų dėl diplomo. Renkasi dėl to, ką jie galės veikti ateityje. Tas darbas nebūtinai turi būti įdomus ar džiuginti“, – mano „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.
Personalo atrankos specialistų teigimu, darbą žmonės dabar keičia ir dėl 50 Lt skirtumo. Tačiau futurolgai sako, kad po 2030-ųjų viskas gali stipriai pasikeisti. Mat, pasauliui žengiant į priekį, dalies profesijų, net ir pelningų, gali iš viso nelikti, kaip kad, pvz., jau seniai nebereikalingi pėdkelnių adytojai.
O tarp geidžiamiausių darbų gali būti tokie, apie kokius dabar net neįtariama: pvz., robotų konsultantas, nes juk kažkam reikės tą gausybę robotų prižiūrėti, arba senolių gerovės konsultantas – visuomenė sensta. Prireikti gali ir vertikalaus ūkininko, kuris taupys plotą ir augalus sodins kitaip.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis1
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų3
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų kolega aptarė bendradarbiavimą, dvišalius santykius7
Filipinuose viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su šios šalies kolega aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo potencialą. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...