A.Sekmokas: derybų dėl VAE koncesijos sutarties baigtis - šią savaitę

Šią savaitę ketinama  baigti derinti Koncesijos sutartį su Japonijos kompanija „Hitachi“dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projekto įgyvendinimo.

Apie tai pirmadienį po uždaro Vyriausybės pasitarimo žurnalistams pranešė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasitarime buvo aptariamas VAE projekto įgyvendinimo ir sutarčių parengimo bei patvirtinimo grafikas.

Po to, kai šią savaitę bus baigtos derybos dėl naujos atominės koncesijos sutarties, jos projektas bus pristatyta Vyriausybės tvirtinimui. Po to Koncesijos sutartis bus perduota Seimo svarstymui ir pritarimui. „O vėliau ji būtų pasirašoma“, - sakė ministras.

Koncesijos sutartyje be kita numatoma surašyti, kiek kainuos VAE statybos, kokia dalis jėgainės akcijų teks „Hitachi“, kokia bus numatoma pagaminamos elektros energijos kilovatvalandės savikaina.

Anksčiau Vyriausybė ne kartą tikino, kad Koncesijos sutartis bus pateikta Seimo tvirtinimui pavasario sesijos metu.

Vėliau šiemet numatoma dar suderinti ir pasirašyti Akcininkų sutartį, kurioje būtų numatyta, kokią VAE akcijų dalį turės Lietuva, Latvija ir Estija, galbūt prie projekto sugrįšianti Lenkija.

Energetikos ministras teigė, kad nauja atominė elektrinė turėtų pradėti veikti 2020-2022 metais. Konkretūs statybos darbai turėtų prasidėti 2014 metais.

Pasak A.Sekmoko, po Seimo pritarimo Koncesijos sutarčiai dar reikės laiko, kurio metu būtų tęsiami jėgainės projektavimo darbai: „Pirmo riboto laikotarpio finansavimo apimtis būtų 83 milijonai dolerių, antrojo etapo finansavimo apimtis – 200 milijonų dolerių. Pirmas etapas truktų apie 12 mėnesių, antras etapas – apie 18 mėnesių ir po to, esant galutiniam sprendimui investuoti, būtų daromas investavimas, kurio bendra suma 5 milijardai litų ir tai būtų ne vėliau, kaip 2015 metų kovo ų kovo 31 dieną“.

Ministras pabrėžė, jog VAE projekto įgyvendinimas etapais leis tiksliau įvertinti jo kaštus.

„Gamybos savikaina būtų nuo 7 iki 10 lietuviškų centų už kilovatvalandę. Ši kaina apima branduolinio kuro sąnaudas, elektrinės priežiūrą, eksploatavimą, einamuosius remontus, atlyginimus, įmokas už uždarymo fondą, uždarymą ir laidojimą“, – sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, kapitalo kaštai kainuos nuo 10 iki 15 centų už kilovatvalandę. Ji apimtų tą kapitalą, kuris būtų „palankiomis sąlygomis skolinamas“ iš Japonijos, JAV užsienio kreditų agentūrų, draudimo agentūrų. „Taip pat dalis kaštų būtų dengiama Lietuvos“, – sakė A.Sekmokas.

Lietuvos indėlis gali svyruoti, nes tai priklausys nuo užsienio finansinių investuotojų.

Pagal įstatymą, Lietuvos investicija į VAE bus nemažesnė kaip 34 proc. jos kainos.