Artimiausių mėnesių prognozė: ar butai brangs?

Žiemos mėnesiams būdingą nekilnojamojo turto rinkos ramybę dar labiau sustiprino naujos valiutos įvedimas. Būstų kainų didėjimo nesitiki nei specialistai, nei gyventojai.

„Žiemą apskritai labai retai kyla kainos. Pirmieji metų mėnesiai netgi aktyvios nekilnojamojo turto rinkos metais būna mažai aktyvūs. O prie to prisideda tai, kad turime eurą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje duos teigiamą impulsą rinkoje, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje jis pristabdo. Keičiantis valiutoms žmonės turi aibę smulkių buitinių rūpesčių, stengiasi perprasti, kaip euras veikia, perskaičiuoja ne tik buitinių pirkinių, bet ir pajamų sumas“, – komentavo nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Specialisto teigimu, tokia pati situacija buvo susiklosčiusi ir Latvijai bei Estijai įsivedus eurą. „Nematau priežasčių, kodėl pas mus turėtų būti kitaip“, – sakė S. Vagonis.

Vis tik, anot pašnekovo, tai nereiškia, kad būstų kainos turėtų ženkliau mažėti – jos užsifiksuos. Mažėjimas gali siekti tik kelias procento dalis.

Tuo tarpu nuomonių tyrimas rodo, kad ir patys gyventojai gerai nujaučia šias tendencijas ir mano, jog būstų kainos artimiausiu metu nedidės.

Manančiųjų, jog kainos didės, palyginti su ankstesnio 2014 m. ketvirčiu, dalis sumažėjo 6 proc. punktais, rodo SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius. 2014 m. gruodį 48 proc. apklaustų gyventojų manė, kad būsto kainos artimiausiu metu padidės.

Būsto kainų didėjimo lūkesčiai mažėja  trečią metų ketvirtį iš eilės: nuo 2014 m. kovo, kai būsto kainų didėjimo lūkesčiai buvo didžiausi, besitikinčių kainų didėjimo sumažėjo 11 proc. punktų. Per šį laikotarpį beveik tiek pat – 12 proc. punktų – padaugėjo manančių, kad kainos per artimiausius dvylika mėnesių kris. Gyventojų, manančių, kad kainos liks tokios pat, dalis nesikeitė (21 proc.).

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, metų pradžioje didesnių būsto kainų  lūkesčiai galėjo stiprėti dėl įvedamo euro. Tačiau metų pabaigoje šis įsitikinimas susilpnėjo. „Galimos ir kitos  kainų mažėjimo lūkesčių priežastys: lėtesnis ekonomikos augimo tempas ir vis dar neraminanti  geopolitinė situacija“, – sako J. Varanauskienė.

Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2014 metų gruodžio 12–22 dienomis. Iš viso apklausti 1 045 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15–74 metai, iš 127 vietovių. Imties rezultatų paklaida neviršija 3 proc.