- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė aiškinasi dėl prokremliškos baltarusių bendrovės įsikūrimo Lietuvoje, praneša LNK.
Aiškinasi Seimui
Prieš dvejus metus kilus protestams Baltarusijoje, ekonomikos ir inovacijų ministrė pakvietė baltarusiškus verslus kurtis Lietuvoje. Vėliau, kilus karui Ukrainoje, ministrė į Lietuvą pakvietė baltarusių aukštųjų technologijų specialistus.
Tačiau baltarusišką įmonė „Izovac Photonics“, Lietuvoje registruota ilgiau nei pusmetį, pirmąją karo dieną bandė pervesti daugiau nei 1 mln. eurų bendrovei „Rostec“, kurios vadovui pritaikytos sankcijos. Ši Rusijoje veikianti bendrovė gamina karinę įrangą.
„Bet kuri bendrovė, kuri turi bent mažiausias sąsajas, net netiesiogines, su Rusijos karo pramone, per patrankos šūvį neturėtų būti įleidžiama į Lietuvą“, – sakė politikos analitikas Marius Laurinavičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Baltarusiškos bendrovės paskolą karinę įrangą kuriančiai „Rostec“ sulaikė ir įšaldė Lietuvos institucijos.
„Labai gerai, kad sankcijos yra įgyvendinamos ir tas pavedimas buvo sulaikytas. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) daro savo darbą – ačiū jiems už tai“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Į Lietuvą gali ateiti nesaugios įmonės, kurios dirba kitoms valstybėms.
Dabar ministrė dėl prokremliškos bendrovės aiškinasi Seimui.
„Vertinimo procesas dėl „Izovac Photonics“ vyko 2021 metais, kai birželio mėnesį įmonė kreipėsi į „Investuok Lietuvoje“. Tai yra gerokai iki karo pradžios“, – tikino A. Armonaitė.
Anksčiau ji minėjo, kad specialiosios tarnybos baltarusiškos bendrovės netikrino, nes ji Lietuvoje neveikia – įmonė čia tik registruota.
„Tada klausimas, kam neveikiančiai įmonei lėšos ir kam yra „Investuok Lietuvoje“ parama, jei įmonė neveikia. Tas tik parodo, kad į Lietuvą gali ateiti nesaugios, priedangos įmonės, kurios dirba kitoms valstybėms“, – komentavo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Kas vis dėlto kaltas?
Vis dėlto parlamentarai nesutaria, kas atsakingas, kad su sankcionuotais verslais susijusios įmonės yra registruotos Lietuvoje.
„Manau, tai yra ministerijos atsakomybė. Vis tiek tokius sprendimus darant, pirmiausia turi būti jų iniciatyva, kad būtų atitinkama patikra padaryta ir užtikrinta, kad tos lėšos būtų skiriamos toms įmonėms, kurios nebendradarbiauja su režimu“, – svarstė Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Be jokios abejonės, prieš išduodant bet kokį leidimą tokioms ar panašioms įmonėms dirbti, steigtis čia, Lietuvoje, kažkokia forma vykdyti veiklą, Valstybės saugumo departamento patikra turėtų būtų privaloma. Nežinau, kodėl šiuo atveju tai nebuvo atlikta. Tai yra skandalinga, man atrodo“, – aiškino Seimo narys
Sėkmingų verslų, neturinčių Kremliaus šešėlio, tikrai netrūksta. Lietuvoje veikia visame pasaulyje garsi baltarusių bendrovė „War Gaming“, tačiau karo kontekste Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – kritiškas.
Tarp politikų, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, supratimo apie Rusijos grėsmes iki šiol nėra.
„Manau, kad tai yra signalas, kad reikia stabdyti tokius procesus“, – rėžė Laurynas Kasčiūnas.
A. Armonaitė pripažino, kad įmonių patikra sugriežtėjo tik prasidėjus karui.
„Anksčiau įmonė į „Investuok Lietuvoje“ kreipdavosi ir „Investuok Lietuvoje“ iš karto ją imdavo konsultuoti, o dabar yra atliekama patikra, yra pasamdyta išorinė bendrovė, kuri padeda atlikti sustiprintą tą patikrą“, – teigė ji.
L. Kasčiūno manymu, įmonė nepakankamai tikrinta dėl per siaurų vyriausybinės komisijos, atsakingos už strateginius objektus, įgaliojimų. Ji jau keletą metų tikrina informacinių technologijų, telekomunikacijos sektoriaus verslus, kurie nori persikelti į Lietuvą.
„Tarp politikų, tiek valstybinės įstaigose, įmonėse ir pan., kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, supratimo apie Rusijos grėsmes iki šiol nėra“, – šnekėjo M. Laurinavičius.
Pasak M. Laurinavičiaus, jei supratimas apie Rusijos grėsmę nesikeis, tokių skandalų daugės. Ypač dabar, kilus karui Ukrainoje, bėgančių iš Baltarusijos ir Rusijos žmonių bei verslų padaugėjo. Tarp jų ir tie, kurie priešinosi režimui. Iš viso į Lietuvą nuo protestų pradžios persikėlė beveik 50 baltarusiškų bendrovių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus29
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...