Arbitražo teismo sprendimas dėl „Gazprom“ ieškinio - nereikšmingas?

Stokholmo arbitražo teismo sprendimo atmesti „Gazprom” ieškinį dėl dujų ūkio pertvarkos Lietuvoje ir su tuo susijusios žalos atlyginimo teisininkai nevertina kaip Lietuvos pergalės.

Esą tai tik nežymus klausimas ginče, kilusiame tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Gazprom“. Energetikos ministras sako, kad arbitražas sustiprina Lietuvos derybines pozicijas su dujų milžine.

Energetikos ministerijos pranešime teigiama, kad Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom” ieškinį dėl dujų ūkio pertvarkos Lietuvoje ir su tuo susijusio žalos atlyginimo. Esą arbitražas pripažino, kad „Gazpromas“ jokiomIs priemonėmis negali uždrausti Vyriausybei teisme kelti tokius klausimus ir inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą.

„Mes ir toliau atviri deryboms su „Gazprom“ visais klausimais: tiek dėl to, kaip bus įgyvendintas trečias paketas – nuosavybės atskyrimas, tiek dėl dujų kainos Lietuvos vartotojams. Be abejo, Stoholmo arbitražas mums sustiprina pozicijas“, – kalbėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

„Manome, kad esame teisūs. Aš manau, kad geriau nekariauti, o tartis ir kalbėtis, ką visada Lietuvos Vyriausybė ir siūlė „Gazprom“ , – sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kitaip Stokholmo arbitražo teismo sprendimą aiškina kompanija „Gazprom“. Pasak jų pranešimo, arbitražas apgynė „Gazpromo“, kaip Lietuvos dujų akcininko, teises, pripažinęs Energetikos ministerijos ieškinį Vilniaus teisme kaip dalInį Lietuvos dujų akcininkų susitarimo pažeidimą.

„Dar daugiau – arbitražas sutiko su „Gazprom“, kad tik akcininkų susitarimu galima reguliuoti bet kuriuos klausimus, susijusius su dujų pirkimo sąlygų keitimu, ir visus kitus komercinius klausimus, kuriais sprendžiamI „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ tarpusavio santykiai, o Lietuvos valdžios organai neturi teisės kreiptis į Lietuvos teismus, siekdamI keisti ankstesnius susitarimus dėl dujų pirkimo ir jų tranzito per Lietuvą sąlygų. Arbitražo tribunolas taip pat nurodė Lietuvos energetikos ministerijai atsisakyti savo esminių reikalavimų – ieškinio, dabar pateikto ir nagrinėjamo Vilniaus teisme“, – rašoma „Gazprom“ pranešime spaudai.

„Gazprom“, be abejo, nori savaip ir palankiai interpretuoti teismo sprendimą, o arbitražo sprendimas tereiškia tik tiek, kad iš tikro veiklos tyrimas ir kainos klausimas yra du atskiri klausimai ir kainos klausimas sprendžiamas pagal akcininkų sutartį. Mes turime teisę kreiptis į arbitražą dėl kainos klausimo“, – teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Tiesa, pasak A. Sekmoko, Lietuva kol kas nelinkusi to daryti. Esą tiesesnis kelias – derybos. Tam pritaria ir teisininkai, teigdami, kad dabartinis arbitražo sprendimas nereikšmingas ir nėra naudingas nė vienai pusei.

„Daug sudėtingesni klausimai, tarkime, trečiojo paketo įgyvendinimas, paketo, per kurį turėtų būti atskirta vamzdynų sistema, taip pat vienas iš svarbiausių – dujų kainos klausimas Lietuvai – šiuo arbitražo sprendimu yra neliečiami. Matyt, dėl jų galėtų būti inicijuojami tiek nauji arbitražiniai procesai Stoholme, tiek vedamos tarp šalių dvišalės derybos“, – komentavo advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions“ vyresnysis partneris Gytis Kaminskas.

Bet energetikos ministro teigimu, kol kas „Gazprom“ nėra linkęs į derybas. Konfliktas tarp Lietuvos Vyriausybės ir vienintelio dujų tiekėjo mūsų šaliai „Gazprom“ įsiliepsnojo, pradėjus įgyyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą, įpareigojantį bendrijos nares pertvarkyti dujų ūkį.

Lietuvos sprendimas atskirti dujų tiekimą ir transportavimą dujų milžinei nepatiko.