- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žinant, jog kiekvieną mėnesį Europoje atšaukiama apie 5000, o vėluoja bene 30 kart tiek skrydžių, sunku patikėti, kad net dažnai lėktuvu keliaujantys nežino ir neatpažįsta triukų, kuriais oro linijos apgaudinėja keleivius. Į streso būseną įvarytus žmones bendrovės kvailina įpiršdamos jiems juoką primenančius maisto ar kelionių kuponus, o realaus dydžio kompensacijas anot statistikos išmoka vos 5 proc. nuskriaustųjų. Ekspertai ragina keleivius pamiršti vargingus kuponus ir pagalvoti apie moralinę žalą, kurią sukelia tokios stresinės situacijos.
Jei bent kartą susidūrėte su situacija, kuomet jūsų skrydis buvo atšauktas, vėlavo ar buvo atidėtas, veikiausiai žinote ir triukus, kuriuos oro linijos naudoja siekdamos sumažinti savo klaidų kainą – kuponai maistui, kitam skrydžiui, ekskursijai po miestą ir pan. Nepaisant to, kiekvienam vėlavimą ar kitą skrydžio sutrikdymą patyrusiam keleiviui pagal ES reglamentą priklauso realaus dydžio kompensacija. Tai – ne tik suma, kuri padengtų išlaidas bilietams, maistui ar apgyvendinimui, tačiau kompensuotų ir patirtą moralinę žalą – psichologinį stresą, garbės ir orumą pažeidimą.
Anot teisės eksperto, nepriklausomos advokatų kontoros „Marcinkevičius ir partneriai“ advokato Laimono Marcinkevičiaus, „moralinė kompensacija gali ir turėtų būti atlyginta bet kurioje situacijoje, kuomet asmuo patyrė nepatogumą, fizinę ar psichologinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, į moralinės žalos sąvoką taip pat įeina asmens patirta emocinė depresija, pažeminimas, žala asmens reputacijai ir t.t. Jei žmogaus rūpesčiai peržengia įprastas pastangas – jam gali priklausyti moralinė kompensacija“.
Kaip paaiškina „SKYCOP“ – bendrovės, visame pasaulyje kovojančios už keleivių teises su oro linijomis, išsisukinėjančiomis nuo sutrikdytų skrydžių kompensacijų vadovas, net ir dažnai lėktuvu keliaujantys asmenys apimti panikos patenka į klastingas oro linijų pinkles.
„Situacijoje, kuomet atrodo, jog visi tavo planai griūna, mus dažnai apima neviltis ir įsivyrauja chaosas, todėl natūralu, jog žmogus griebiasi pirmo įmanomo gelbėjimosi rato, kurį jam labai apgalvotai numeta oro linijų darbuotojai. Dėl šios priežasties ir buvo sukurtas ES 261 reglamentas, kad būtų atlygintos ir kitos dėl skrydžio sutrikdymo atsiradusios papildomos keleivių išlaidos – kelionės pratęsimas savo lėšomis, prarasti pinigai už viešbučių rezervacijas, suplanuotas ekskursijas ir t.t.“, - pasakoja tarptautinės platformos, padedančios atgauti realaus dydžio kompensacijas už skrydžius, skycop.lt vadovas Marius Stonkus. „Be to, nepamirškime, kiek streso sukelia tokios situacijos, o stresas gali rimtai atsiliepti sveikatai“.
Anot keleivių teises Europoje ginančio EU 261 reglamento, bet kuriam keleiviui, patyrusiam daugiau nei 3 val. vėlavimą, skrydžio atšaukimą likus mažiau nei 14 dienų iki skrydžio ar nesavanorišką išlaipinimą (angl. overbooking), priklauso iki 600 eurų kompensacija. Būtent dėl šios priežasties ekspertai siūlo neskubėti rinktis pirmo pasitaikiusio varianto ir kovoti ne tik už žalos atlyginimą, tačiau ir realaus dydžio kompensaciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...