- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Optimizmas avansu“ – taip galima pavadinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės Christina Lagarde pasisakymą apie daug žadančią euro zonos ateitį, teigia ekonomistė Giedrė Gečiauskienė. „Dabartiniai euro zonos ekonominiai rodikliai tikrai nėra „blizgantys“, tačiau, žiūrint į perspektyvą, jos vertinimas ir lūkesčiai skamba logiškai“, – kalba LRT.lt pašnekovė.
Praeitą savaitę, pasisakydama apie situaciją euro zonoje, Ch. Lagarde tvirtino, kad regionas „atverčia naują lapą“. „Mūsų prognozės gerokai optimistiškesnės, nei buvo jau ilgą laiką, – nurodė ji. – Padėtis euro zonoje atrodo daug žadanti“.
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorės G. Gečiauskienės manymu, TVF vadovės komentaras paremtais noru tikėti, kad euro zona susitvarkys, o Europos centrinio banko (ECB) priemonės ir duoti impulsai virs ekonominiu augimu.
„Tokiame Ch. Lagarde vertinime neatmesčiau esant politinės linijos. Viena iš pagrindinių euro zonos problemų šiomis dienomis yra Graikija. Ši problema laikinai yra apspręsta, bet neišspręsta, ir sunku įsivaizduoti, kad greitu metu tai galėtų būti padaryta. „Troikoje“ [Graikijos tarptautiniai kreditoriai – LRT.lt] yra ir TVF, jis tikrai norėtų, kad euro zona tvarkytųsi, ir politiniai vėjai rimtų.
Kita vertus, ECB vykdo labai agresyvią ekspansinę monetarinę politiką – palūkanos yra lygios nuliui, vykdoma vertybinių popierių supirkimo programą. Aišku, kad visa tai turi virsti tam tikru ekonominiu augimu. Kol kas akivaizdžių itin optimistinių ženklų nėra, dabartiniai euro zonos ekonominiai rodikliai nėra „blizgantys“, tačiau, žiūrint į perspektyvą, jos vertinimas ir lūkesčiai skamba logiškai“, – apie optimistiško Ch. Lagarde pasisakymo motyvus svarsto pašnekovė.
Augimo ženklų matyti
G. Gečiauskienė pažymi, kad šiokių tokių ekonominio euro zonos augimo ženklų jau matyti, tad TVF vadovės pasisakymas turi ir ekonominio pagrindo.
„Nors pokyčiai nėra dideli, tačiau kreditavimas po truputį auga, situacija euro zonoje yra stabilizuota. Tiesiog reikia impulso ir laiko, kad ekonominis augimas įsibėgėtų“, – sako G. Gečiauskienė.
Banko DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka ekonominę euro zonos padėtį vertina dar optimistiškiau.
„Ekonominės euro zonos naujienos atrodo geriau nei prieš du ar tris mėnesius. Pastaruoju metu tiek verslo, tiek vartotojų lūkesčiai buvo daug geresni, geresnė ir infliacijos statistika, tad Ch. Lagarde optimizmui ekonominio pagrindo yra“, – kalba J. Rojaka.
Kritęs ES kreditingumo reitingas neturi daug prasmės
Pirmadienį tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pranešė keičianti ES kreditingumo perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“. LRT.lt kalbintos ekonomistės šio pokyčio nesureikšmina: atskirų besiskolinančių šalių kreditingumo reitingas turi prasmę, bet šalių rodiklių vidurkį praktikoje panaudoti es1 sunku.
„Kredito reitingai yra reikalingi suvokti besiskolinančiojo galimybes grąžinti kreditą. Vertinant šalių kreditingumą, yra prasminga žiūrėti į jų reitingus, tačiau ES neveikia kaip besiskolinantis subjektas. Žinoma, skaičiuoti galima bet ką, bet sunku tą informaciją panaudoti praktiškai.
Kita vertus, žvelgti pro pirštus į tokį vertinimą taip pat nereikėtų: agentūra taip išreiškia savo nuomonę apie ES situaciją“, – kalba G. Gečiauskienė.
Savo ruožtu J. Rojaka į šį reitingo pokytį daug dėmesio sako nekreipianti, kadangi tai yra tiesiog labai skirtingų salių situacijos vidurkis.
„Žinoma, galima būtų kvestionuoti ir bendrus sprendimus, pavyzdžiui, ECB dėl palūkanų normų nustatymo: daug šalių su skirtingais raidos scenarijais, o sprendimas visoms – vienas.
Prasmės turėtų Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) kreditingumo vertinimas. Jis yra vienas iš dalyvių, sprendžiant Graikijos krizę, todėl jam svarbu turėti neblogą reitingą. Manau, reitingas buvo sumažintas dėl EFSF poreikio dalyvauti Graikijos bankroto byloje“, – sako J. Rojaka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...