Ar nuo jaunimo nedarbo išgelbės profesinės praktikos?

Lietuvoje nuolat primenama viena iš skaudžiausių šalies darbo sferos tendencijų –  kas trečias jaunuolis sėdi be darbo. Studentų ir darbdavių atstovai tiki, kad šią problemą pašvelninti padėtų lengviau organizuojamos profesinės praktikos bei praktikos kultūros kūrimas.

Tyrimų duomenimis, beveik 90 proc. darbdavių, ieškant naujų darbuotojų, svarbesnės asmeninės kandidato savybės (komunikabilumas, vadovavimo savybės, užsienio kalbų mokėjimas) nei jo turimas aukštojo mokslo diplomas. Tačiau Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkin teigia, kad Lietuvoje profesinių praktikų kultūra kol kas nėra išsivysčiusi ir ydinga.

Kol kas po vidurinio išsilavinimo į aukštąsias ar profesines mokyklas nukeliavęs jaunimas turi tris galimybes, kaip įforminti praktikas pas darbdavius. Jie gali sudaryti trišalę sutartį su darbdaviu ir mokymosi įstaiga, pameistrauti ar organizuotis stažuotes. LVDK atstovas teigė, kad praktikų tvarka būtų daug lengviau įgyvendinama, jei jaunimas galėtų sudaryti dvišales sutartis. „Kartais kelias į praktiką yra užkirstas studentui vien todėl, kad sutarties nepasirašo švietimo įstaiga. Ši problema būtų pašalinta, jei besimokantysis galėtų tiesiai kreiptis į darbdavį ir sudaryti sutartį tik su juo“, – vylėsi I.Malkin.

Jaunimo darbo reikalų žinovas taip pat pasakojo, kad kol kas Lietuvoje profesinės praktikos nepalengvina darbo paieškų, nes yra nuvertinamos. „Įmonės praktikos nesureikšmina, jų neorganizuoja arba tai daro atmestinai. Taip pat nėra kvalifikuotų praktikos vadovų. Praktikos nuvertinamos ir todėl, kad praktikantams skirtos užduotys nėra adekvačios jų turimoms žinioms“, – kalbėjo LVDK atstovas.

Taip pat profesinių praktikų svarbos nesuvokia ir studentai. Kaip teigė I.Malkin, šie yra neaktyvūs nei ieškant praktikos nei jas gavus. „Studentai dažnai neturi žinių, ką veikti praktikos metu, neįžvelgia ilgalaikės jų naudos“, – studentų ydas vardijo pašnekovas.

Kritikos pliūpsnį darbdavių atstovas mesteli ir auštosioms mokykloms. Jo teigimu, šios įstaigos yra nelanksčios organizuojant savo studentams praktikas. „Praktikos yra kaip ugdymo proceso dalis, todėl į darbdavių poreikius dažnai neatsižvelgiama“, – argumentavo I.Malkin.

Jog Lietuvoje jaučiama praktikos kultūros stoka, patvirtino ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VUSA) prezidentas Arminas Varanauskas. „Prie šios kultūros kūrimo jau daug prisidedama. Aukštosios mokyklos turėtų lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir prie jų derinti praktikos organizavimo tvarką. Fiksuotos laiko atžvilgiu praktikos nėra veiksmingos. Studentai turėtų turėti daugiau laisvės renkantis praktikos laiką“, – komentavo pašnekovas.

Studentų atstovas paminėjo, kad dėl neefektyvių praktikų kartais būna kalti ir patys studentai. „Neretai praktikų vadovams jie neišsako, ko tikisi iš praktikos. Tik retais atvejais yra susėdama prie vieno stalo ir nuosekliai viskas aptariama“, – kalbėjo A.Varanauskas.

VUSA atstovas prasitarė, kad efektyvesnė praktikų organizavimo tvarka gali padėti į Lietuvą sugrąžinti ir į užsienį išvykusius studijuoti lietuvius. „Užsienyje besimokantys studentai nori Lietuvoje atlikti praktiką, tačiau kol kas nėra platformos, kurioje jie galėtų susitikti su vietos darbdaviais“, – skundėsi Vilniaus universiteto studentas.

Kol darbdaviai vengia organizuoti praktikas naujai „kepamiems“ specialistams, ekspertai ragina studentus pačius aktyviai ieškotis įmonių, kurios priimtų jaunimą išvysti, kaip darbas verda iš vidaus. Studentas dar studijų metais turėtų pradėti rūpintis savo darbo galimybėmis, net ir praktikoms nesant studijų programos dalimis.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje yra vykdoma 15 su profesinėmis praktikomis susijusių projektų, kuriems skirta apie 17 mln. litų.


.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Verčiau

Verčiau portretas
paskaičiuotumėt, kas kelintas priešpensinio amžiaus žmogus be darbo sėdi. Valdžiai tai gal ir gerai: neužteks stažo pensijai, ir nereikės pensijų mokėt. Anų laikų stažas tai nesiskaito jau...

egle

egle portretas
būtent tie pensininkai ir užima darbo vietas-jaunimui jų papraščiausiai nelieka nelieka.

Kęstas

Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas. Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus? Studentus tokia sistema verčia būti nesąžiningais, naikindama tautos elito moralinius pagrindus. Tai nėra keista, juk gali susidaryti tiesiog baisios, lyginant su mūsų atlyginimais, skolos. Tyrimai rodo, kad studentai prisitaiko prie tokios nežmoniškos tvarkos. _"Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kaip jie elgtųsi tam tikrose galimybę sukčiauti suteikiančiose situacijose, pavyzdžiui, ar "pasitikrintų" testo atsakymus su kolegomis dėstytojui išėjus iš auditorijos. Dauguma atsakė, kad pasielgtų nesąžiningai“, – teigia tyrimo autorius, Lietuvos studentų sąjungos sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas. "Pasitikrintų" su kolega testo atsakymus 81 proc. apklaustųjų, o pasinaudotų "špargalkėmis" – 49 proc. Kyšį dėstytojui galėtų pasiūlyti iki 15 proc., o 26 proc. studentų sumokėtų už referatą [1]._ 1. Tyrimas: keturi iš penkių studentų, esant galimybei, sukčiautų. BNS 2012 m. kovo 2 d. 11:35
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių