Ar kada nors kainos Lietuvoje nustos augti?

Šių metų rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, infliacijos augimas Lietuvoje viršijo visus rekordus. Ekspertai sako, jog kainų kilimą lėmė keli atsitiktinai sutapę veiksniai ir ramina, kad kitąmet padėtis turėtų pagerėti.

Pabrangusios paslaugos

Rugpjūtį Lietuvoje buvo užfiksuota 4,6 proc. metinė infliacija. Šis rodiklis beveik tris kartus viršija euro zonos vidurkį. Rugsėjį, palyginti su 2016 m. rugsėju, infliacijos rodiklis dar labiau išaugo – jis pasiekė 4,8 proc.

Kas lemia infliacijos augimą? Pirmiausia už akių kliūva padidėję akcizai alkoholiui, dėl to labai pabrango alkoholiniai gėrimai.

"Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, tai yra viena iš priežasčių, dėl to yra pasiektas infliacijos pikas.

"Vien dėl alaus infliacija padidėjo vienu procentiniu punktu. Matėme ir viešbučių bei maitinimo įstaigų paslaugų pabrangimą. Jie galbūt didina savo paslaugų kainas laukdami, kada bus padidintas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Tikimės, kad šių veiksnių kitais metais jau nebeliks arba jie bus ne tokie reikšmingi."

"Nordea" banko vyriausiajam ekonomistui Žygimantui Mauricui nerimą kelia smarkiai pabrangęs paslaugų sektorius.

"Pagrindinė infliacijos priežastis yra didelis paslaugų kainų augimas, kuris dabar siekia apie 6,5 proc. Tai lėmė objektyvios priežastys – darbo užmokesčio augimas ir tinkama terpė kelti kainas, mat vyksta ekonomikos atsigavimas", – tvirtino ekonomistas.

Be to, anot Ž.Maurico, dalis paslaugų kainų augimo persidavė ir prekių kainų kilimui. Ypač pabrango statybų, restoranų sektoriai.

Atlyginimų augimas

Valdžiai paskelbus apie Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą, pasigirdo nuogąstavimų, esą dėl to tik dar labiau išaugs kainos, o darbuotojams iš to nebus apčiuopiamos naudos.

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė sutiko, kad verslas linkęs kompensuoti pakilusias darbo sąnaudas didesnėmis produktų kainomis, tačiau ta įtaka kainoms nėra labai didelė.

"Šiemet labiau išsiskiria su vidaus ekonomine raida susijusios prekių ir paslaugų kainos. Jas nemažai veikia darbo užmokesčio raida, t. y. verslas augančias darbo sąnaudas yra linkęs įtraukti į galutinę prekių ir paslaugų kainą. Tai iš dalies paaiškina, kodėl šiemet gan sparčiai kyla būtent paslaugų kainos – didelę sąnaudų dalį sudaro būtent darbo užmokestis", – pabrėžė ekonomistė.

I.Skačkauskaitės teigimu, MMA didinimas turi ribotą poveikį bendram darbo užmokesčio augimui, o didžiąją jo augimo dalį lemia darbuotojų trūkumas. Dėl to MMA poveikis bendram kainų augimui nėra labai didelis.

"Saikingas ir gerai apgalvotas MMA didinimas gali turėti nedidelę įtaką kainų raidai. Tačiau reikšmingesnis padidinimas galėtų stipriau paveikti kainas augimo kryptimi, todėl tolesni MMA didinimo planai turėtų būti vertinami atsargiai", – aiškino I.Skačkauskaitė.

Jeigu paslaugų kainos ir toliau augs taip sparčiai, mes tapsime gana brangia valstybe.

Dėl padidėjusio MMA gali išaugti vartojimas, kuris taip pat gali turėti įtakos kainų svyravimui.

"Mažai uždirbantys žmonės paprastai neturi galimybių taupyti ir beveik visą atlygio padidėjimą skiria vartojimui. Tačiau šio uždarbio padidinimas iki 400 eurų labai didelio poveikio visos šalies vartojimui neturi, nes jis yra gana nedidelis – tik 5,2 proc. Be kita ko, tai paveiks tik dalį Lietuvos gyventojų. Nors jei bendra ekonomikos padėtis yra gera, padidėjęs vartojimas gali šiek tiek skatinti kainų augimą", – konstatavo LB ekspertė.

N.Mačiulis taip pat pripažino: MMA didėjimas – kuklus, tad prekių kainoms labai daug įtakos nepadarys.

"MMA neprasilenkia su vidutiniu darbo užmokesčio augimu, nes vidutinis darbo užmokestis kitais metais turbūt didės apie 7 proc., dėl ko ir paslaugos brangs nuo 5 iki 6 proc. Prekės turėtų brangti šiek tiek mažiau, turbūt apie 1,5 proc.", – prognozavo ekonomistas.

Trūksta pastovumo

Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kainos didėja visoje Europoje, tačiau stabiliai ir palaipsniui, o Lietuvoje stabilumo trūksta.

"Tai yra ciklinio ekonomikos atsigavimo elementas. Tik Lietuva ciklinius atsigavimus priima labai aštriai – arba viskas, arba nieko", – kalbėjo ekonomistas.

"Prancūzijoje arba Vokietijoje infliacija kyla palaipsniui. O Lietuvoje mes prieš krizę turėjome tai, kas, manau, kartojasi ir dabar – mūsų inertiškumo amplitudė yra žymiai didesnė, o tai yra tam tikras pavojus. Jeigu paslaugų kainos ir toliau augs taip sparčiai, mes tapsime gana brangia valstybe", – pridūrė Ž.Mauricas.

Ekonomisto teigimu, didelę Lietuvos rinkos inertiškumo amplitudę puikiai parodo net virš 70 proc. per metus išaugusios sviesto kainos.

"Tai yra padarinys tos nenuosaikios politikos, nes per tas Rusijos sankcijas matėme didelį pieno supirkimo kainų kritimą. Dėl to dauguma pieno produkcijos išvažiavo į Lenkiją arba pas šv. Petrą. Reikės mažiausiai poros metų, kad grįžtume į buvusį lygį. Pieno dabar apskritai trūksta, todėl kainos kils. Vėliau atsiras daugiau karvių ir kainos normalizuosis. Esmė ta, kad mes nesugebame surasti pusiausvyros. Labai panaši tendencija yra ir su visa mūsų ekonomika", – pažymėjo jis.

Rusijos įtaka?

2013 m. Rusija paskelbė lietuviškų pieno produktų embargą. Rinkoje atsirado pieno perteklius ir jo kainos smarkiai sumažėjo. Lietuvos gamintojams teko ieškoti kitų šalių eksportui. Vis dėlto, ekonomisto Rimanto Rudzkio teigimu, lietuviai su tuo puikiai susitvarkė.

"Taip, tai (embargas – aut. past.) pristabdė ekonomikos augimą, tačiau tai buvo veikiau toks staigus smūgis. Po to lietuviai išmoko gyventi – surado kitų rinkų, persitvarkė, be to, pastaruoju metu eksportas į Rusiją, regis, yra stabilizavęsis."

Kad lietuviai sėkmingai rado naujų eksporto rinkų, sutiko ir ekonomistas N.Mačiulis. Jis pridūrė, kad Rusijos rinka nebėra tokia reikšminga.

"Rusijos embargas mums turėjo įtakos nuo 2015 iki 2016 m., kai transporto sektoriui, kai kuriems gamintojams ir žemdirbiams reikėjo persiorientuoti į kitas rinkas. Bet visa tai dabar yra užnugaryje. Po tų metų lėtesnio ūkio augimo mes dabar matome, kad šiemet ekonomika augo 4 proc. Kitaip tariant, didelės įtakos sankcijos mums jau nebedaro – tik 2 proc. lietuviškos kilmės eksporto prekių yra parduodama Rusijos rinkoje. Rusija tampa nebesvarbia rinka. Šiek tiek gal ji svarbesnė išlieka transporto sektoriuje. Ateityje galbūt galėsime kalbėti ir apie teigiamą įtaką, jei tos sankcijos būtų atšauktos. Tada vėl atsivertų vartai į Rusiją. Bet blogiau jau nebus", – dėstė ekonomistas.

Tikimasi atsigavimo

Prognozuojama, kad euras ateityje stiprės (JAV dolerio atžvilgiu – aut. past.). Europos centrinis bankas turėtų normalizuoti monetarinę politiką – kitais metais pradės mažinti į apyvartą išleidžiamų papildomų eurų kiekį, o artimiausiu dvejų metų laikotarpiu imsis didinti ir palūkanų normą.

N.Mačiulio teigimu, euro zonos skolų krizė turbūt yra užnugaryje, kadangi "neįvyko nieko baisaus nei Graikijoje, nei Prancūzijoje per prezidento rinkimus".

"Daugelis baimių dėl euro zonos išnyko ir dėl to euras JAV dolerio atžvilgiu brangsta. Tikėtina, kad jau kitąmet mes matysime šiek tiek mažesnę infliaciją ir Lietuvoje. Importuojamos prekės, kurias mes nusiperkame už dolerius, atpigs dėl to, kad euras yra brangesnis", – prognozavo ekonomistas.

Tačiau, N.Mačiulio teigimu, reikėtų turėti galvoje tai, kad euro brangimo poveikis nepasijaučia iš karto.

"Tik po kokių pusės metų mes pamatome prekių atpigimą, susijusį su euro brangimu. Todėl tik kitais metais galėsime pasimėgauti pingančia importuojama produkcija", – pridūrė ekonomistas.

Karteliniai susitarimai?

Karteliniai susitarimai – terpė kainoms augti. Karteliu vadinamas vienoje rinkoje veikiančių bendrovių (konkurentų) susitarimas, užuot konkuravus tarpusavyje, veikti kartu ir riboti konkurenciją – pavyzdžiui, gali būti sudaromi susitarimai dėl kainų, rinkos pasidalijimo, gamybos apribojimų.

Kartelius nustatyti – sudėtinga. Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė pažymėjo, kad Taryba per metus nustato vos 3–5 pažeidimus, susijusius su karteliniais susitarimais.

Kita vertus, jos teigimu, kartelių daroma įtaka kainoms – pastebima.

"Žinoma, kartelių daroma įtaka kainoms gali skirtis – tai priklauso nuo susitarimo pobūdžio, rinkos specifikos ir kitų aplinkybių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimu, karteliai kainas padidina nuo 10 iki 20 proc., o karteliai tarp viešųjų pirkimų dalyvių – net iki 30 proc. Konkurencijos tarybos statistika liudija, kad iš visų 2007–2016 m. nustatytų konkurenciją ribojančių susitarimų, 46 proc. buvo karteliai viešuosiuose pirkimuose", – kalbėjo J.Ivanauskienė.

N. Mačiulis pastebėjo, kad valdžia neturėtų pernelyg kištis į ekonomikos valdymą.

"Valdžia nebent galėtų paskatinti konkurenciją, įgalindama atitinkamas institucijas užtikrinti konkurenciją tuose sektoriuose, kur yra perteklinė infliacija. Bet tai reikia daryti nuolat, o ne tik dėl to, kad šiemet yra pakilusios kainos", – pabrėžė jis.

Ž.Mauricas išreiškė nuogąstavimą, kad kitos Europos šalys ateityje taps žymiai patrauklesnės emigrantams ir investuotojams.

"Reikia mažinti mokesčių naštą, reikia traukti iš šešėlio didesnę dalį ekonomikos, kad daugiau Bendrojo vidaus produkto būtų perskirstoma per biudžetą. Reikia pensijas palaikyti normaliame lygyje. Yra pavojus, kad Lietuva gali tapti nekonkurencinga, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Jei valstybė nori būti brangi, ji turi būti labai kokybiška", – įspėjo ekonomistas.


Rekordinė infliacija

• Statistikos departamentas paskelbė, kad metinė infliacija šį rugsėjį, palyginti su 2016 m. rugsėju, Lietuvoje siekė 4,8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 3 proc. (rugpjūtį – atitinkamai 4,6 proc. ir 2,6 proc.).

• Rugsėjo mėnesį bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 9,5 proc. padidėjusios drabužių, 16,3 proc. – daržovių, 9,9 proc. – avalynės, 2,4 proc. – degalų ir tepalų kainos. Keleivių vežimo oro transportu paslaugos per mėnesį atpigo 32,2 proc., o atostogų išvykos – 6,6 proc.

• Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus (29,9 proc.), pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių (11,9 proc.), degalų ir tepalų (5,6 proc.), restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų (9,9 proc.), aliejaus ir riebalų (7 proc.), spirituotų gėrimų (2,2 proc.) kainų padidėjimas bei farmacijos gaminių (3,3 proc.) ir elektros energijos (4,9 proc.) kainų sumažėjimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Litas

Litas portretas
euras nieko nenuskurdino ir neįsuko jokių kainų.Pasižiūrėk kitas valstybes kur eurą įsivedė ir nieko.O jeigu kaltas euras tai kodėl kai buvo litas tada kainos kildavo ar jau pamiršai?

Lietuvis

Lietuvis portretas
Tai kodėl patys verkiam ir perkam brangiau.?nepirkim ir pradės pigt.euras nuskurdino žmones ir įsuko kainas.ačiū mūsų valdžiažmogiams.

to gėlininkas

 to gėlininkas portretas
tamsta, visuomet visus pamokinat kaip elgtis?
VISI KOMENTARAI 34
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių