- DMN, Lietuvos banko inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius dvejus metus namų ūkiai savo finansinę padėtį vertina vis geriau. 66 proc. namų ūkių nurodė, kad jų finansinė padėtis yra gera arba vidutinė (taip teigusių respondentų prieš dvejus metus buvo 58 proc.). Tačiau trečdalis respondentų nepatenkinti savo finansais.
Trūksta ir maistui
Geriausiai (87 proc.), kaip ir ankstesnių apklausų metu, savo finansinę padėtį vertino šeimos, uždirbančios 900 eurų per mėnesį ar daugiau. Namų ūkių, teigusių, kad jiems neužtenka pinigų net maistui, ir tų, kurie teigė, kad maistui pinigų pakanka, bet labai sunku nusipirkti drabužių, dalys sumažėjo, atitinkamai nuo 9 iki 5 proc. ir nuo 29 iki 25 proc. Šiek tiek padaugėjo šeimų, kurioms pakanka pinigų, kad įsigytų stambesnį pirkinį (televizorių, šaldytuvą ar kt.), tačiau negalinčių įsigyti brangaus pirkinio (pavyzdžiui, buto, vasarnamio) padaugėjo nuo 15 iki 18 proc.
Būstas ar kitas nekilnojamasis turtas ir toliau išlieka patraukliausia investicija – taip teigia beveik kas antras namų ūkis. Šią investiciją kaip patraukliausią dažniausiai nurodė ne didmiesčiuose gyvenantys ir 351–600 eurų per mėnesį gaunantys respondentai (atitinkamai 58 ir 56 proc. šių grupių respondentų). Kas dešimtas namų ūkis teigė, kad patraukliausia investicija jie laiko auksą ir meno dirbinius.
Beveik pusė sutaupo
Kas antras gyventojas geba sutaupyti bent dalį savo pajamų. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų – taip teigė beveik pusė (47 proc.) respondentų, kuriems per praėjusius šešis mėnesius pavyko sutaupyti. Nuo 14 iki 20 proc. padaugėjo tų namų ūkių, kurie geba atsidėti nuo 151 iki 300 eurų per mėnesį. Taupymo priežastys iš esmės nekinta – dažniausiai minimas galimas finansinės būklės pablogėjimas ateityje ir noras turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (atitinkamai 52 ir 47 proc.). Svarbiausia taupymo priežastis jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupėje buvo planuojami trumpalaikiai pirkiniai ir kitos būsimos išlaidos.
Kas trečias namų ūkis teigė, kad, praradęs pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindamas išgyventų ne ilgiau nei vieną mėnesį. Dažniausiai taip sakė mažiausias pajamas (iki 350 eurų per mėnesį) gaunantys ir jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojai (atitinkamai 57 ir 44 proc. respondentų). Du trečdaliai namų ūkių ir toliau santaupas laiko sąskaitoje arba kaip terminuotąjį indėlį. Gyventojų, teigusių, kad santaupas laiko grynaisiais pinigais namuose, dalis buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus – taip teigė 56 proc. apklaustųjų.
"Apklausa atspindi naujausias darbo rinkos tendencijas – žmonės uždirba daugiau, atitinkamai geriau vertina ir savo finansinę padėtį. Dar vienas svarbus aspektas – toliau didėja savo pajamas ir išlaidas planuojančiųjų skaičius. Tai rodo atsakingesnį požiūrį vertinant savo finansines galimybes. Tiesa, susidomėjimas investavimu į virtualiąsias valiutas kelia tam tikrą nerimą", – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Milda Šeškutė.
Nori geros algos
Gyventojai būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu gautų 1,5–2 kartus didesnes pajamas, negu gauna dabar. Trečdalis (37 proc.) respondentų teigė, kad būtų patenkinti, jeigu jų pajamos būtų didesnės nei 1 500 eurų per mėnesį. Kitas trečdalis (31 proc.) namų ūkių būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu jų pajamos sudarytų 901–1 500 eurų. Kas antras nuo 351 iki 900 eurų uždirbantis respondentas teigė, kad gyvenimo sąlygomis Lietuvoje būtų patenkintas, jeigu jo pajamos sudarytų 901–1 500 eurų per mėnesį. Iš šiuo metu daugiau pajamų gaunančių šeimų (1 500 eurų ar daugiau) dvi iš trijų (63 proc.) norėtų uždirbti bent 2 000 eurų, kad pavyktų atsidėti bent dalį savo pajamų taupymui.
Padaugėjo namų ūkių (nuo 13 iki 20 proc.), teigiančių, kad jų pajamos per praėjusį pusmetį didėjo. Didėjimą praėjusį pusmetį dažniausiai minėjo jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupės ir 351–600 eurų gaunantys respondentai (atitinkamai 26 ir 25 proc.). Kad pajamos praėjusį pusmetį mažėjo, minėjo 14 proc. respondentų (ankstesnės apklausos metu jų buvo 18 proc.), o 61 proc. nurodė, kad pajamos nekito. Daugiau nei pusė (59 proc.) namų ūkių manė, kad jų pajamos nesikeis ir per ateinančius šešis mėnesius. Pajamų didėjimo per ateinančius šešis mėnesius tikisi beveik du kartus daugiau respondentų nei mažėjimo (atitinkamai 14 ir 8 proc.). Namų ūkių lūkesčiai dėl būtiniausių išlaidų per artimiausius šešis mėnesius iš esmės nesikeitė – šeši iš dešimties (62 proc.) namų ūkių teigė, kad jų išlaidos didės. Didžiausią susirūpinimą namų ūkiams ir toliau kels maisto produktų kainų kilimas ir didėjančios komunalinių paslaugų kainos (atitinkamai 41 ir 22 proc. respondentų). Galimas pajamų sumažėjimas ir kylančios degalų kainos susirūpinimą kels kas dešimtam gyventojui.
Apsieinama be paskolų
Trys iš keturių respondentų teigia gyvenantys nuosavame būste, įsigytame neimant paskolos. Devyni iš dešimties vyresni (50 metų ir daugiau) gyventojai teigė gyvenantys nuosavame būste, įsigytame neimant paskolos, o jaunesnio amžiaus (18–29 metų) gyventojų grupėje taip teigusiųjų buvo kas trečias (37 proc.) respondentas. Gyvenantieji nuomojamame būste dažniausiai teigė jaunesnio amžiaus grupės gyventojai – taip teigė kas trečias (36 proc.) šios grupės namų ūkis. Kas dešimtas didmiesčio gyventojas (11 proc.) nurodė gyvenantis nuosavame būste, įsigytame paėmus paskolą.
Trečdalis (34 proc.) namų ūkių mano, kad dabar yra geresnis metas būstą pirkti, tačiau beveik tokia pati dalis (32 proc.) teigia, kad būstą geriau parduoti. Respondentų, teigiančių, kad šiuo metu geresnis metas būstą pirkti, daugėjo (ankstesnės apklausos metu taip teigusių respondentų buvo 7 proc. mažiau). Keturi iš dešimties didmiesčių gyventojų ir didesnes pajamas (900 eurų per mėnesį ar daugiau) gaunantys namų ūkiai mano, kad dabar geresnis metas būstą pirkti.
Daugiau nei pusė respondentų tikisi būsto kainų kilimo per artimiausius metus, tačiau ši dalis, nors ir labai palengva, mažėja. Namų ūkių, manančių, kad būsto kainos per artimiausius metus mažės, dalis nesikeitė (kaip ir ankstesnės apklausos metu, taip teigusių buvo 8 proc.). Šiek tiek daugiau nei kas penktas (23 proc.) namų ūkis mano, kad būsto kainos didės iki 5 proc., o kad jos nesikeis, nurodo kas penktas (21 proc.) gyventojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...