- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos institucijų baudą gavusi Lietuva dar šiais metais planuoja atstatyti Rengės geležinkelį ties Mažeikiais, kuris turės strateginę reikšmę Latvijos Liepojos uostui.
Vertino konkurso rezultatus
Jau įvyko 19 kilometrų ilgio šio geležinkelio linijos atstatymo konkursas. Už mažiausią beveik 10 mln. eurų kainą šią geležinkelio atšaką pasisiūlė atstatyti su Estijos geležinkeliais susieta kompanija „Skinest Baltija“.
Konkurso laimėtoja ji kol kas nepaskelbta. Išvadą turi pateikti Lietuvos nacionalinių objektų saugos koordinavimo komisija. Ji yra pateikusi papildomų paklausimų dėl šio konkurso.
„Skinest Baltija“ yra Estijos geležinkelių kompanijos „Skinest Rail“ dalis. Šios kompanijos vienas iš savininkų esąs susijęs su Rusija.
Lietuva anksčiau ar vėliau privalės atstatyti geležinkelio liniją į Latviją.
Linija buvo išardyta daugiau nei prieš dešimt metų, kad naftos produktai iš „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose keliautų ne į Liepojos, o į Klaipėdos uostą. Už tai, kad išardė šį geležinkelį Lietuva ES turėjo sumokėti 28 mln. eurų baudą.
Ar pavilios naftos produktus?
Ar atstačius geležinkelio atšaką iš Mažeikių iki Rengės, „Orlen Lietuva“ naftos produktai pajudės į arčiau esantį Liepojos uostą? Tokia tikimybė yra, bet Liepojos uostas per seklus, kol kas per menkai išvystyta jo infrastruktūra.
Faktas, kad atstačius geležinkelio liniją Liepojos uostas siūlys pačius įvairiausius variantus, kad „Orlen Lietuva“ naftos produktai pasuktų į šį uostą.
Dabar apie 50 proc. Liepojos uosto krovinių sudaro Latvijos gamintojų produkcija. Kitą dalį krovinių sudaro tranzitas, tarp jų ir nemaža dalis iš Rusijos. Tai yra grūdai, šiek tiek specifinių anglių.
Liepojos uostas susitaiko su tuo, kad Rusijos krovinių jame gali nelikti. Pačios Latvijos rinkos kroviniai taip pat vis sunkiau pasieks Liepojos uostą. Nykstant kroviniams iš Rusijos Rygos ir Ventspilio uostai darys viską, kad surinkti Latvijos produktus.
„Latvijoje yra labai didelė konkurencija tarp uostų. Liepojos uostas yra nekonkurencingas dėl masinių krovinių, nes pas mus per maži gyliai. Taip pat mes esame toliau, iki mūsų krovinius geležinkeliais yra brangiau gabenti tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos“, - aiškino vienas iš Liepojos uosto „Ekers Stividors LP“ valdybos narių Gatis Svetinšas.
Jau būta bandymų
Kur pasuks Liepojos uostas, kai jame neliks rusiškų krovinių? Liepojos, kaip ir kitų Latvijos uostų žvilgsnis krypsta į Baltarusiją.
Jei kroviniai iš Baltarusijos į Liepojos uostą keliautų per Lietuvą, atstumas iki jo gerokai sumažėtų. Tai būtų įmanoma atstačius prie Mažeikių išardytą geležinkelio liniją.
Dabar kroviniai iš Baltarusijos į Liepojos uostą turi judėti per Daugpilį. Skaičiuojant nuo Minsko susidaro maždaug 700 kilometrų. Jei traukiniai judėtų per Lietuvą nuo Minsko iki Liepojos atstumas sumažėtų iki 560 kilometrų. Nuo Minsko iki Klaipėdos yra maždaug 500 kilometrų.
Panašu, kad Liepojos uoste tokia schema jau buvo analizuota. Ji kol kas vertinama skeptiškai. Manoma, kad per Lietuvą į Latviją gabenamiems kroviniams dėl prioriteto Klaipėdos uostui būtų taikomi didesni įkainiai.
„Neturime kokių nors ypatingų vilčių dėl Mažeikių - Rengės geležinkelio linijos atstatymo. Vežti krovinius geležinkeliais per kelių šalių teritorijas dėl skirtingų operatorių yra gerokai sudėtingiau nei gabenti per vieną šalį“, - svarstė G.Svetinšas.
Maždaug prieš dešimtmetį Latvija buvo prašiusi Lietuvos, kad per jos geležinkelius būtų atverta tiesioginė linija į Ventspilio uostą. Ji apie 100 kilometrų būtų sutrumpinusi atstumą iš Baltarusijos į Ventspilio uostą. Lietuva nesutiko paleisti per Lietuvą į Latvijos uostus judančių krovinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...