- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie pusę Baltijos šalių didžiųjų įmonių finansų vadovų Naujuosius metus pasitinka gana optimistiškai – mano, kad šiais metais aplinka verslui ir toliau bus palanki. Tiesa, įmonių veiklos prioritetai trijose šalyse bus skirtingi. Kas penkta Lietuvos didžioji įmonė numato, kad svarbiausias 2019 metų veiklos prioritetas bus investicijos gamybiniams pajėgumams didinti, tiek pat šalies įmonių prioritetą teiks ir plėtrai užsienyje. Latvijos didžiosios įmonės daug dėmesio skirs produktų ir paslaugų naujovėms (22 proc.), Estijos – skaitmeninimui (19 proc.). Tai parodė SEB bankų atlikta didžiųjų Baltijos šalių bendrovių finansų direktorių apklausa.
„Šiuos skirtumus lemia tai, kad Latvijos ir Estijos didžiosios įmonės labiau nei Lietuvos susidūrė su mažėjančiu pelningumu. Tai jos siekia spręsti mažindamos išlaidas, tam pasitelkdamos naujoves, skaitmeninimą, automatizavimą, ar didindamos pelningumą, taip pat kurdamos didesnės vertės produktus ir paslaugas. O Lietuvos didžiosios įmonės, tarp kurių nemažai yra pramonės sektoriaus atstovių, siekia pasinaudoti iki šiol gana smarkiai augusia ekonomika eksporto rinkose ir padidinti vietos gamybos pajėgumus, kad ateityje galėtų parduoti daugiau ir pasiekti didesnę masto ekonomiją“, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.
Pasak jo, geografinė plėtra Lietuvos įmonėms taip pat išlieka vienu pagrindinių strategijos prioritetų – plėstis užsienyje skatina sėkmingai įsigyjamos naujos įmonės ir didėjantis eksporto mastas, kuris Lietuvoje yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Pastebime, kad 2018 metais išaugo Lietuvos įmonių eksportas į JAV, aktyviau žengiama į Pietryčių Azijos šalis, Kiniją.
Mažinti išlaidas bus aktualu visoms Baltijos šalims
Išaugusios ir tebeaugančios algos vis daugiau Baltijos šalių įmonių verčia susirūpinti pelningumo mažėjimu. Tai patvirtina ir apklausos rezultatai – išlaidų mažinimas buvo trečias dažniausiai Lietuvos įmonių finansų vadovų įvardijamas prioritetas kitiems metams. „Nepaisant to, kad Lietuvoje įmonių pelnas dar vis auga, išlaidų mažinimas dažnai įmonei išlieka labai aktualus. Įmonių išlaidos didėja ne tik dėl augančių atlyginimų, bet ir dėl brangstančių žaliavų. Pavyzdžiui, pastaruosius metus brango degalai, elektra, dujos, bitumas ir kitos žaliavos, svarbios statybos, transporto, gamybos įmonėms“, – sako V. Juzikis. Kitąmet išlaidas planuoja mažinti 16 proc. Latvijos ir 13 proc. Estijos didžiųjų įmonių.
Didėja įmonių dėmesys skaitmeninimui
Nors Lietuvoje skaitmeninimą kaip pagrindinį 2019-ųjų veiklos prioritetą nurodo šiek tiek mažiau įmonių nei kaimyninėse šalyse (Lietuvoje – 15 proc., Latvijoje – 18 proc., Estijoje – 19 proc.), būtent mūsų šalyje kol kas daugiau didžiųjų įmonių skaitmeninius kanalus pasitelkia pardavimams didinti. Apklausa rodo, kad skaitmeninius kanalus tam naudoja beveik pusė (48 proc.) Lietuvos įmonių, daugiau negu trečdalis (39 proc.) Estijos ir kas ketvirta Latvijos įmonė. Tiesa, Estijoje, palyginti su kaimynėmis, yra daugiau įmonių, kurios didesnę dalį savo produkcijos parduoda internetu (10 proc. įmonių). Nors elektroninės prekybos dalis nuo visos apyvartos Baltijos šalyse dar išlieka santykinai menka palyginti su Skandinavijos šalių rinkomis ar, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste, įmonių skiriamas dėmesys šiai sričiai tik patvirtina, kad artimiausioje ateityje ir Baltijos šalyse laukiama reikšmingo proveržio. Pažymėtina, kad vos 13 proc. visų apklaustų Baltijos šalių finansų vadovų teigia, kad skaitmeninimas šiuo metu dar nėra svarbus jų veiklos strategijoms.
Tai yra šeštoji SEB banko kasmet atliekama didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa. 2018 metų apklausoje dalyvavo 226 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius 12 mėnesių, taip pat atskleidžia svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...