Apklausa: už renovaciją pasisako tik asmenys iki 45-erių metų

Gyventojų amžius gali tapti didžiausiu iššūkiu renovacijai. Dauguma šalies gyventojų yra įsikūrę daugiabučiuose su centriniu šildymu, tačiau tik asmenys iki 45-erių yra linkę imtis būsto renovacijos, rodo DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Apklausos duomenimis, 4 proc. gyventojų jau turi sukaupę skolų baigiantis šiam šildymo sezonui, dar 10 proc. prognozuoja, jog jų sukaups. Tačiau 18 proc. respondentų nurodė, kad jei turės įsiskolinimų, jų nesureikšmins. Likę gyventojai (63 proc.) skolų neturi.

„Skolų dažniau ketina turėti 26-45 m. respondentai. Vyrai, didmiesčių gyventojai ir didesnių pajamų atstovai šių skolų dažniausiai nelinkę sureikšminti“, - pastebėjo tyrėjai.

Skolų nesureikšmina dėl lengvabūdiškumo

Įdomu tai, jog tyrimo metu paaiškėjo, kad tos pačios amžiaus grupės gyventojai dažniau turi skolų už šildymą ir dažniau ketina imtis renovacijos.

Anot „Danske Markets“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, natūralu, kad jaunesnio amžiau žmonės yra linkę imti paskolas renovacijai, nes jų prieinamumas šiai amžiaus grupei yra didesnis, tačiau daro prielaidą, kad įsiskolinimai už komunalines paslaugas nesureikšminami ir dėl finansinės drausmės stokos.

„Yra visiškai suprantama, kad jaunesni žmonės optimistiškiau žiūri į renovaciją, nes vyresnio amžiaus gyventojai mąsto kitokiomis kategorijomis. Jaunimas turi lūkesčių, kad jų pajamos didės, jie pajus renovacijos naudą, nes projektų atsiperkamumas yra ilgalaikis. Turbūt, vargu ar vyresni nei 80-ies metų gyventojai galvoja, kaip bus gerai, kai renovacija atsipirks po 10-ies metų“, - svarsto analitikė.

Be to, renovacija yra susijusi su laikinais nepatogumais – kurį laiką teks gyventi tarsi statybų aikštelėje, galbūt ir dėl to vyresni žmonės ją vertina skeptiškai, mano ji.

„Vertinant iš ekonominės pusės, vyresnių asmenų vartojimo ciklas yra labiau subalansuotas: jei jaunesnių asmenų pajamos yra žemos, tačiau jos palaipsniui auga ir poreikiams tenkinti imamos paskolos, vyresnio amžiaus žmonių vartojimo struktūra yra kitokia - jie nesitiki iš esmės žymaus pajamų augimo, o turto jau turi sukaupę“, - primena ekonomistė.

Paklausta, kodėl asmenys iki 45-erių dažniau ketina turėti skolų šildymo sezono pabaigoje, V. Klyvienė įvardija dvi priežastis.

„Galbūt tai yra finansinės disciplinos stoka ar nenoras varžyti savo vartojimą. Galbūt viena iš priežasčių yra lengvabūdiškesnis jaunesnių žmonių požiūris į skolas. Antra vertus, galbūt tai yra ir finansinio sunkmečio pasekmė, nes jaunos šeimos dėl įtampos darbo rinkoje, mažėjusių pajamų susidūrė su didesnėmis problemomis, nei, pavyzdžiui, pensinio amžiaus segmentas. Nors pensininkai taip pat karpė išlaidas, jiems buvo sumažintos pensijos, tačiau ne tiek, kiek kai kuriais dirbančiųjų atvejais. O jei žmogus prarado darbą, jis prarado pajamų šaltinį apskritai, ko negalima pasakyti apie pensininkus“, - primena V. Klyvienė.

Dažniausiai išlaidos už šildymą – iki 30 proc. pajamų

Dauguma gyventojų, paklausti, kaip per šį šildymo sezoną keitėsi jų išlaidos šildymui, skaičiavo, kad jos šiek tiek padidėjo (48 proc.). Žymiai sąskaitos padidėjo 16 proc. respondentų. Sąskaitos nesikeitė arba mažėjo 30 proc. apklaustųjų.

„Padidėjusias sąskaitas dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsilavinimo, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. 18-35 m. gyventojai dažniau teigė, kad sąskaitų dydis nepakito“, - konstatavo tyrėjai.

Apklausos metu paaiškėjo, kad didesnę dalį namų ūkio pajamų, t.y. daugiau nei 30 proc., šildymui dažniau skiria vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio ir vidutinio išsilavinimo, rajonų centrų gyventojai.

Kokia dalis Jūsų namų ūkio pajamų tenka būsto šildymui? (proc.)