Apklausa: už renovaciją pasisako tik asmenys iki 45-erių metų

Gyventojų amžius gali tapti didžiausiu iššūkiu renovacijai. Dauguma šalies gyventojų yra įsikūrę daugiabučiuose su centriniu šildymu, tačiau tik asmenys iki 45-erių yra linkę imtis būsto renovacijos, rodo DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 57,3 proc. apklaustųjų gyvena daugiabučiuose su centriniu šildymu, 37,3 proc. - individualiuose namuose, o mažiausia dalis - 5,4 proc. - yra įsikūrusi daugiabučiuose su autonominiu šildymu.

Gyvenantys daugiabučiuose buvo paklausti, kokiomis priemonėmis mažina arba ketina mažinti sąskaitas už šildymą, tačiau dauguma respondentų nurodė, kad nesiima jokių priemonių (44 proc.). Kiti nurodė, kad renovuoja arba ketina renovuoti daugiabutį (19 proc.), gauna kompensaciją už šildymą ar kitų lengvatų (13 proc.), reguliuoja šildymą (7 proc.) ir imasi kitų priemonių (16 proc.).

„Renovuoti būstą dažniau ketina 25- 45 m., aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu moterys, mažiausių pajamų, žemesnio – vidutinio išsilavinimo bei vyresni nei 46 m. respondentai dažniau teigė nesiimantys jokių priemonių“, - nurodo tyrimo autoriai.

Apklausos duomenimis, 4 proc. gyventojų jau turi sukaupę skolų baigiantis šiam šildymo sezonui, dar 10 proc. prognozuoja, jog jų sukaups. Tačiau 18 proc. respondentų nurodė, kad jei turės įsiskolinimų, jų nesureikšmins. Likę gyventojai (63 proc.) skolų neturi.

„Skolų dažniau ketina turėti 26-45 m. respondentai. Vyrai, didmiesčių gyventojai ir didesnių pajamų atstovai šių skolų dažniausiai nelinkę sureikšminti“, - pastebėjo tyrėjai.

Skolų nesureikšmina dėl lengvabūdiškumo

Įdomu tai, jog tyrimo metu paaiškėjo, kad tos pačios amžiaus grupės gyventojai dažniau turi skolų už šildymą ir dažniau ketina imtis renovacijos.

Anot „Danske Markets“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, natūralu, kad jaunesnio amžiau žmonės yra linkę imti paskolas renovacijai, nes jų prieinamumas šiai amžiaus grupei yra didesnis, tačiau daro prielaidą, kad įsiskolinimai už komunalines paslaugas nesureikšminami ir dėl finansinės drausmės stokos.

„Yra visiškai suprantama, kad jaunesni žmonės optimistiškiau žiūri į renovaciją, nes vyresnio amžiaus gyventojai mąsto kitokiomis kategorijomis. Jaunimas turi lūkesčių, kad jų pajamos didės, jie pajus renovacijos naudą, nes projektų atsiperkamumas yra ilgalaikis. Turbūt, vargu ar vyresni nei 80-ies metų gyventojai galvoja, kaip bus gerai, kai renovacija atsipirks po 10-ies metų“, - svarsto analitikė.

Be to, renovacija yra susijusi su laikinais nepatogumais – kurį laiką teks gyventi tarsi statybų aikštelėje, galbūt ir dėl to vyresni žmonės ją vertina skeptiškai, mano ji.

„Vertinant iš ekonominės pusės, vyresnių asmenų vartojimo ciklas yra labiau subalansuotas: jei jaunesnių asmenų pajamos yra žemos, tačiau jos palaipsniui auga ir poreikiams tenkinti imamos paskolos, vyresnio amžiaus žmonių vartojimo struktūra yra kitokia - jie nesitiki iš esmės žymaus pajamų augimo, o turto jau turi sukaupę“, - primena ekonomistė.

Paklausta, kodėl asmenys iki 45-erių dažniau ketina turėti skolų šildymo sezono pabaigoje, V. Klyvienė įvardija dvi priežastis.

„Galbūt tai yra finansinės disciplinos stoka ar nenoras varžyti savo vartojimą. Galbūt viena iš priežasčių yra lengvabūdiškesnis jaunesnių žmonių požiūris į skolas. Antra vertus, galbūt tai yra ir finansinio sunkmečio pasekmė, nes jaunos šeimos dėl įtampos darbo rinkoje, mažėjusių pajamų susidūrė su didesnėmis problemomis, nei, pavyzdžiui, pensinio amžiaus segmentas. Nors pensininkai taip pat karpė išlaidas, jiems buvo sumažintos pensijos, tačiau ne tiek, kiek kai kuriais dirbančiųjų atvejais. O jei žmogus prarado darbą, jis prarado pajamų šaltinį apskritai, ko negalima pasakyti apie pensininkus“, - primena V. Klyvienė.

Dažniausiai išlaidos už šildymą – iki 30 proc. pajamų

Dauguma gyventojų, paklausti, kaip per šį šildymo sezoną keitėsi jų išlaidos šildymui, skaičiavo, kad jos šiek tiek padidėjo (48 proc.). Žymiai sąskaitos padidėjo 16 proc. respondentų. Sąskaitos nesikeitė arba mažėjo 30 proc. apklaustųjų.

„Padidėjusias sąskaitas dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsilavinimo, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. 18-35 m. gyventojai dažniau teigė, kad sąskaitų dydis nepakito“, - konstatavo tyrėjai.

Apklausos metu paaiškėjo, kad didesnę dalį namų ūkio pajamų, t.y. daugiau nei 30 proc., šildymui dažniau skiria vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio ir vidutinio išsilavinimo, rajonų centrų gyventojai.

Kokia dalis Jūsų namų ūkio pajamų tenka būsto šildymui? (proc.)

 

Iki 10 proc. 7
11-20 proc. 21,6
21-30 proc. 37,1
31-40 proc. 13,8
41 proc. Ir daugiau 10,6
Nežino/neatsakė 9,9
Iš viso: 100

Šiame straipsnyje: renovacijaapklausagyventojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Netiesa

Netiesa portretas
visos tos apklausos yra iškraipomos ir visos Lietuvos mastu negali būti taikomos,kam naudinga ir nori pakreipti.Man daugiau kaip 45 m.aš už renovaciją.Esmė ,kaip tik baigsis kompensacijos už šildymą ir bedarbių ,bei kitų metų metais mokamos pašalpos ,procentinis skaičius išaugs žymiai ,lenkai padarė 85 procentus su tokiu modeliu ir patenkinti, likusieji pyksta ,kad greičiau nedaro ,nes ekonomiškai nauda akivaizdi ,neklaidinkite žmonių,įdėti pinigai į renovaciją visada atsipirks ,nes pabrangs bustas ir kt.

1am

1am  portretas
o aš butą pirkau ne pardavimui ir man tas pabrangimas dzin

kaunas

kaunas portretas
mūsų valdzia tik ir gali gasdinti pensininkus,kurie visa gyvenimą dirbo ir uzdirbo menkas pensijas.Atimsit kompensacijas?Na kagi,mes isgyvensim,kaip isgyvenam ir dabar.Tik labai skaudu,kad mūsų valdzia skelbia apie visokias akcijas,kad turim padeti vargstanciom seimom,pensininkai padeda,savo akym maciau kaip vos paeinanti senuciukė nupirko kruopu ir idejo i tam skirta vezimą,o tie kas veza po kelis vezimus,prisikrove skanuminu vaziuoja ir pravaziuoja su sypseną.Gerbemieji,renvuotam name MES VISI PASIDENGSIM PELESEJAI,PASIDOMEKIT,NUEIKIT I TOS NAMUS KUR JAU PADARYTA RENOVACIJA.iŠORĖ NAMO TAI DAR NE RENOVACIJA,REIKIA PAKEISTI VISA SILDYMO KONSTRUKCIJA,VISUS VAMZDYNUS,RADIATORIUS.....Na jei jau kalba valdzia apie renovacija,tai tuomet nugrauti reikia visus namus,o mes issikelsim i miskus,i gamta i palapines prie upiu,nieko pragyvensim.Neukiška mūsų valdzia.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    45
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių