- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais. Kiek daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis per metus nepakito, o pagerėjimą pajuto vos vienas iš dešimties, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.
Ekonomistų teigimu, apklausos rezultatai rodo, jog pernai augusios vidutinės gyventojų pajamos neatsvėrė žmonių nepasitenkinimo kainų augimu. Toliau didėja socialinė atskirtis, nes finansinės padėties pablogėjimą dažniausiai nurodo paprastai mažiau pajamų gaunantys vyresnio amžiaus gyventojai ir bedarbiai.
BNS užsakymu tyrimų bendrovė RAIT gruodį apklausė per 1 tūkst. gyventojų, jų buvo prašoma įvertinti, kaip keitėsi jų finansinė padėtis 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais. 53 proc. apklaustųjų teigė, kad jų finansinė padėtis nepasikeitė, 32 proc. – kad pablogėjo, 11 proc. – kad pagerėjo. Dar 4 proc. teigė neturintys nuomonės.
Dažniausiai finansinės padėties pablogėjimą nurodė vyresnio amžiaus (55–64 metų), pensininkai ar bedarbiai bei žemiausių pajamų (iki 240 eurų per mėnesį) gaunantys tyrimo dalyviai. Pagerėjusią finansinė padėtį dažniausiai nurodė 25-34 metų amžiaus asmenys, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, įmonių vadovai ar savininkai ir aukščiausių pajamų (daugiau kaip 450 eurų per menėsį) gyventojai.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad apklausos rezultatai yra logiški, nes nepaisant atlyginimų didėjimo, kainų augimas taip pat buvo spartus.
Tie, kurie uždirba daugiau, jų pajamos auga sparčiau, o tie, kurie uždirba mažiau ar nedirba, jų pajamos auga lėtai ir ta nelygybė didėja.
„Žiūrint vidutiniškai gyventojų pajamos augo greičiau nei kainos, bet buvo tokių socialinių grupių, kur atlyginimai augo labai nedaug ar net susitraukė, o kainų augimą pajautė visi, tarp jų ir pensininkai ar gyvenantys regionuose. Realios gyventojų pajamos praėjusiais metais augo lėčiau nei 2016 metais. Taip nutiko dėl sparčiausiai nuo 2011 metų augusių kainų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl praėjusiais metais traukėsi gyventojų ekonominiai lūkesčiai“, – BNS sakė R. Grajauskas.
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka sako, kad apklausa rodo toliau didėjančią socialinę nelygybę.
„Tie, kurie uždirba daugiau, jų pajamos auga sparčiau, o tie, kurie uždirba mažiau ar nedirba, jų pajamos auga lėtai ir ta nelygybė didėja. Kadangi tai yra subjektyvus tyrimas, reikia atkreipti dėmesį, kad pajamos nelabai kam mažėjo, bet bendras vertinimas yra labiau neigiamas dėl kainų augimo. Net jei žmonių pajamos didėjo, jie tą vertina ne taip džiugiai, kaip piktinasi kainų augimu“, – BNS sakė R. Lazutka.
Ekonomistų teigimu, per šiuos metus reikšmingų pokyčių gyventojų lūkesčiuose nesitikima. Pasak jų, Vyriausybės inicijuoti pokyčiai gyventojų piniginių reikšmingai nepapildys, o kainų augimas ir toliau formuos žmonių nuotaikas.
„Kažkokių esminių žingsnių nelygybei mažinti nėra. Taip, pensijos auga, bet auga ir vidutinis atlyginimas, tad tas santykis nelabai keičiasi, galų gale kyla ir oficiali skurdo riba. Kita socialinė parama išlieka labai maža, dėl vaiko pinigų pokyčių, palyginti su tuo, kas buvo prieš tai, nėra. Esminiai žingsniai, galintys sumažinti socialinę atskirtį nėra daromi, todėl kažkokio reikšmingo pokyčio analogiškoje apklausoje po metų nesitikėčiau“, – kalbėjo „Danske Bank“ ekonomistas R. Grajauskas.
R. Lazutka sako, kad gyventojų nuotaikos šiemet ir vėl priklausys nuo infliacijos.
„Jei bus spartesnis kainų augimas, nei tie padidinimai – valstybės remiamos pajamos, bedarbio išmokos, vaiko pinigai, tai nebus daugiau vertinančių, kad jų finansinė padėtis pagerėjo. Bet jei kainos augs lėčiau, tada galima tikėtis, kad daugiau žmonių atsakys, jog jų padėtis pagerėjo. Kadangi tai yra subjektyvus vertinimas, tai pagerėjimas turi būti labai reikšmingas. Net jei žmonės gauna šiek tiek daugiau pinigų, tai jų gyvenimo iš esmės nepakeičia – kas negalėjo išvažiuoti į užsienį atostogauti, tas ir negali, arba vietoje seno automobilio nusipirkti naują. Daugelio žmonių gyvenime tokio šuolio nebūna, todėl ženklaus pagerėjimo tikėtis negalima“, – kalbėjo R. Lazutka.
Gruodžio 12–21 dienomis apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...