- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau trečius metus iš eilės grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius didesnis nei išvykstančių. Valdžia norėtų pritraukti į rinką užsienio lietuvius, tačiau apklausos rodo, kad tik kas ketvirtas darbdavys ryžtųsi juos įdarbinti. Ko baiminamasi, kokia situacija, pasakojama LNK reportaže.
„Vis daugiau lietuvių grįžta gyventi į Lietuvą. Preliminariais duomenimis, praėjusiais metais tokių buvo apie 14 tūkst.“, – sakė „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė Edita Urbanovič.
Dar maždaug pusė milijono norėtų sugrįžti į tėvynę.
„Jungtinė Karalystė, Norvegija, Vokietija, taip pat ir iš JAV, net Lotynų Amerikos šalių sulaukiame vis daugiau užklausų“, – sakė E. Urbanovič.
Seime surengta diskusija, kaip emigravusius lietuvius pritraukti į Lietuvos rinką. Gruodį įregistruota 12 tūkst. darbo pasiūlymų. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbininkų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Per mažai dėmesio skiriame mūsų piliečiams, darbingo amžiaus piliečiams, kurie gali atvažiuoti ir dirbti“, – teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Ketinantiems grįžti aktualiausia, ar ras norimą darbą, kaip greitai pavyks įsidarbinti, kokį gaus atlygį. Pagal darbo užmokesčio kaštus vienai dirbtai valandai, Europos Sąjungoje Lietuva – tik šešta nuo galo.
„Mes turime apie 15 proc. verslo, kuris dirba aukštoje pridėtinėje vertėje. Lyderiaujančiose valstybėse šis skaičius yra didesnis nei 20 proc. Niekada nebus taip, kad visi verslai dirbtų aukštoje pridėtinėje vertėje. Tačiau mes turime stengtis, kad tų verslų, kurie moka gerus atlyginimus, sudaro geras darbo sąlygas, Lietuvoje būtų kuo daugiau“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Investuotojai galėtų pasiūlyti geriau apmokamas darbo vietas imigrantams, jei šalyje būtų palankesni mokesčiai.
„Lietuvoje nėra progresinių mokesčių tarifo, tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų pajamos apmokestinamos didžiausiu 32 proc. tarifu“, – kalbėjo Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.
Tačiau įsidarbinti kliudo ne tik atlygis, bet ir darbdavių požiūris. Daugiau nei pusė apklaustų įmonių baiminasi, kad grįžę emigrantai reikalaus fiksuoto darbo laiko, geriau apmokamų viršvalandžių ir lankstesnių darbo sąlygų. Tad įdarbinti užsienio lietuvį ryžtųsi tik kas ketvirtas darbdavys.
Mažesnės įmonės, ypač prekybos, paslaugų sektoriuje, užsienio lietuvius vertina šiek tiek atsargiau.
„Didesnės, tarptautinės įmonės labiau linkusios priimti į darbą grįžusius užsienio lietuvius, turinčius emigracijos patirties. Tuo tarpu mažesnės įmonės, ypač prekybos, paslaugų sektoriuje, tuos kandidatus vertina šiek tiek atsargiau“, – teigė E. Urbanovič.
Darbdaviai patys nesupranta, iš kur toks neigiamas požiūris į grįžtančius iš užsienio tautiečius.
„Kai darbdavys kviečiasi į pokalbį, klausia daug įvairių dalykų. Pavyzdžiui, ar tu lojalus, kodėl išėjai iš ankstesnio darbo, tarkim, padirbs tik mėnesį ar metus. Gal pas mane irgi dirbsi trumpai. Galbūt tik čia gali būti nesusišnekėjimų“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius.
Nesusišnekėjimus bando spręsti Užsienio reikalų ministerija. Iki šių metų pabaigos pristatys vieną tinklalapį, į kurį sujungs visus darbo pasiūlymus ir reikalingą informaciją imigrantams.
„Grįžti planuojantis žmogus, paskambinęs vienu telefonu ar apsilankęs viename tinklalapyje, galėtų gauti visą jam reikalingą ir išsamią informaciją“, – sakė Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
Kiti politikai pasigenda ir nestandartinių sprendimų.
„Kodėl darbdaviai su savo potencialiomis darbo vietomis neatvažiuoja kur nors į Londoną, ambasadą ir nepaskelbia, kad tokiai ir tokiai įmonei ieškomas rinkodaros specialistas ar finansininkas“, – samprotavo D. Asanavičiūtė.
Pernai įsidarbino 600 į Lietuvą grįžę ir į Užimtumo tarnybą kreipęsi gyventojai. Dar 85 pradėjo dirbti pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...