Apklausa: lietuviams trūksta informacijos apie eurą

  • Teksto dydis:

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą, atskleidė apklausa.

Kas antras lietuvis, arba 53 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad į euro zoną pateksime numatytu laiku, t.y. 2015 – 2016 metais. Beje, taip manančiųjų per metus padaugėjo penktadaliu, t.y. 21 proc. Ketvirtadalis, arba 23 proc. gyventojų mano, kad euro įvedimas įvyks po 2017-2019 metų.

Lietuvoje 56 proc. gyventojų pasisakė, kad jaučia informacijos trūkumą apie eurą bei jo įvedimą šalyje. Nuo 2012 m. gerai apie tai informuotų asmenų skaičius mūsų šalyje ūgtelėjo tik 3 proc. Ketvirtadalis lietuvių norėtų gauti daugiau informacijos apie euro įvedimą kuo greičiau, daugiau nei trečdalis – likus keletui metų, 23 proc. – likus keliems mėnesiams iki pokyčių.

Tyrimas parodė, jog Lietuvos gyventojams aktualiausi praktiniai euro įvedimo aspektai, susiję su darbo užmokesčio, banko sąskaitų klausimais, euro įvedimo tvarka šalyje – apie tai gauti daugiau informacijos pageidautų kas antras lietuvis. Lietuvos gyventojus taip pat domina socialinės, ekonominės ar politinės pasekmės, įsivedus eurą, ir valiutos konvertavimo iš litų į eurus tvarkos užtikrinimas.

Įvardindami įvairias veiklas, kurių reikėtų imtis Lietuvoje pereinamuoju laikotarpiu, 8 iš 10 gyventojų nurodė, kad parduotuvėse būtina rodyti dvi kainas – vietine valiuta ir eurais. 70 proc. apklaustųjų taip pat norėtų matyti dvi kainas sąskaitose už komunalines paslaugas. Tiek pat lietuvių kaip reikalingą informacinės kampanijos priemonę nurodė ir televizijos reklamą.

Vertinant įvairių institucijų autoritetą euro valiutos klausimais, daugiausia, t. y. 59 proc. lietuvių teigia pasitikėsiantys Centrinio banko pateikta informacija apie euro įvedimą ir su tuo faktu susijusius pokyčius. Beveik tiek pat respondentų didžiausiu autoritetu euro valiutos klausimais laiko Europos Sąjungos institucijas. Tuo metu Vyriausybe, nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis pasitiki kiek mažiau – 52 proc. – gyventojų. Dar mažesnė dalis autoritetu euro įvedimo klausimais laiko mokesčių ir finansines institucijas, komercinius bankus, profesines sąjungas.

Lietuviams patraukliausios informavimo priemonės apie eurą bei jo įvedimą – televizija (61 proc.) ir internetas (48 proc.). Laikraščiai ir žurnalai taip pat lieka efektyvių informavimo priemonių sąraše – jų veiksmingumu tiki kas trečias gyventojas. Kiek mažesnis bankų ir radijo kanalų informavimo vertinimas – juos rinktųsi kas ketvirtas gyventojas.

"Flash Eurobarometro" tyrimas atliktas 2013 m. pavasarį, apklausiant 7014 respondentų septyniose Europos Sąjungos valstybėse (Bulgarija, Čekijos Respublika, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija), kurios prisijungė prie Sąjungos pastaraisiais metais ir kol kas dar neįsivedė euro.


Šiame straipsnyje: euraseuro zonaeuro įvedimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
Kol euro neįsivedė anglai, tol papildomos informacijos ir nereikia.

Sūris

Sūris portretas
Ir darbo užmokestį reikia nurodyti eurais,kad būtų galima palyginti

RM

RM portretas
Lietuviams informacijos tikrai netrūksta o praplautsmegeniams litovcams euro visai nereikia...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių