- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pensijų sistemos pokyčius dauguma lietuvių vertina neigiamai ir nori stabilumo. Tai atskleidė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Maža to, tarp apklaustųjų vyrauja nuomonė, jog valstybės prisidėjimas prie privataus kaupimo turėtų ne mažėti, o didėti.
Atsakydami į klausimą, kas juos paskatintų galvoti apie pensijos kaupimą, 36,9 proc. darbingo amžiaus žmonių teigė, kad pensijų sistemoje svarbiausias jiems yra stabilumas, 21,9 proc. norėtų didesnio valstybės indėlio į privačius kaupimo fondus. 19,1 proc. gyventojų teigia netikintys, jog privatūs fondai jiems padėtų sukaupti didesnę pensiją. Daugiausia nenorinčių pradėti kaupti pensijos jokiomis sąlygomis yra vyriausių amžiaus grupių atstovai – jaunesnės kartos į patį pensijos kaupimą žiūri daug palankiau.
Daugiau kaip trečdalis, 35,7 proc. visų apklaustųjų, patys jau yra pensininkai, tad į klausimą atsakyti negalėjo.
„Akivaizdu, jog pagrindinis žmonių lūkestis pensijų sistemai yra elementarus pastovumas. Ar kalbėtume apie pensijų kaupimą, ar apie bet kokį kitą ilgalaikį finansinį įsipareigojimą, neracionalu būtų tikėtis, jog gyventojai pasitikės sistema, kuri nuolat iš esmės keičiasi. Pradėdamas planuoti savo ateitį žmogus turi žinoti, kad taisyklės artimiausiu metu nebus perrašytos, o po poros metų viskas nebus pradedama nuo pradžių“, – aiškina Lietuvos investicinių pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Anot jo, būtent pastovumas turėtų jungti net skirtingai idealią Lietuvos pensijų sistemą matančius politikus, ekspertus – tiek ekonominiai skaičiavimai, tiek politinis laukas kinta, tačiau jei šiuos pokyčius kaskart palydi radikalios reformos, žmonės nebebus linkę šia tema net pasidomėti.
„Nuo tada, kai 2002-aisiais nuspręsta įsteigti pensijų kaupimo sistemą, ją reglamentuojantys įstatymai keisti keliolika kartų. Pensijų sistema nėra ta sritis, kurią žmonės suvokia ir perima labai lengvai, todėl kai tvarka nuolat apsiverčia, natūralu, jog stimulo joje dalyvauti po kiekvieno pasikeitimo vis mažiau. Didelė dalis žmonių iš tiesų nesupranta nei kuo dabartinė sistema naudinga, nei kuo ji skiriasi nuo kitų šalių – tarp pasikeitimų ir tolesnių planų kažką keisti pasimesti gali ir ekspertai, jau nekalbant apie eilinius žmones“, – teigia Š. Ruzgys.
Įdomu tai, jog kaip svarbiausią pensijų sistemos bruožą stabilumą išskyrė visos amžiaus kategorijos, net ir tie 60-69 m. asmenys, kurie kol kas dar neišėjo į pensiją.
„Žmonėms, jau įžengusiems į septintą dešimtį, natūralu tikėti pensijų fondais kiek mažiau, nes iki pensijos likus keliems metams fondų nauda tiesiog mažesnė. Net pačiose geriausiose pasaulio pensijų kaupimo sistemose ši investicija reikalauja žmogaus įsitraukimo ne vienerius metus“, – teigia LIPFA prezidentas.
Kita vertus, jo teigimu, daugiausia nerimo turėtų kelti faktas, jog beveik ketvirtadalis gyventojų iki trisdešimties metų į klausimą atsakyti nenorėjo, nes apie pensiją teigia negalvojantys tol, kol ji neatėjo.
„Matome tam tikrą paradoksalią situaciją: tie, kuriems sąlygos kaupti pensijai idealios, dažnai apie ją net nesusimąsto, o tie, kuriems pensija jau priartėjusi, nebetiki kokia nors taupymo nauda. Manau, jog viso to šaknys slypi būtent stabilumo stygiuje – viena dalis Lietuvos nesusigaudo nuolat keičiamoje sistemoje ir todėl atideda kaupimą vėlesniam metui, o kita, lygiai taip pat nemačiusi stabilumo jau daug metų, nebenori įsitraukti į sistemą, kuri neaišku, ar nebus pakeista prieš pat jiems išeinant į pensiją“, – aiškina Š. Ruzgys.
Spalio mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa įtraukė 1000 Lietuvoje gyvenančių žmonių nuo 18 metų. Jos metu darbinio amžiaus respondentai, sudarę apie du trečdalius visų apklaustųjų, galėjo rinktis kelis iš atsakymo variantų: stabilios kaupimo sistemos, valstybės prisidėjimo kaupiant, skeptiško pačios sistemos vertinimo, įsitikinimo, kad senatvei kiekvienas turi susitaupyti pats (8,7 proc. darbingo amžiaus respondentų) bei įsitikinimo, kad apie pensiją galvos jai tik atėjus (15,4 proc. darbingo amžiaus respondentų). Du procentai visų apklaustųjų rinkosi neatsakyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse6
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...