- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, kad, metų pradžioje apribojus būtiniausių mokėjimo paslaugų kainą, dauguma gyventojų, pasirinkusių naują alternatyvą - mokėjimo paslaugų krepšelius, bankams ar kredito unijoms sumoka mažiau. Tai nurodė pusė naujus mokėjimo planus pasirinkusių respondentų. Mažesnė dalis teigė, kad jų mokėjimo paslaugų išlaidos nepasikeitė.
„Gyventojų nuomonė rodo rezultatą, kurio ir siekėme, - mokėjimo paslaugų kaina tampa prieinamesnė. Šiemet, pradėjus galioti apribotos kainos paslaugų krepšeliui, jo pastūmėtos kredito įstaigos vartotojams pasiūlė dar palankesnes alternatyvas, o tam tikroms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar jaunimui, dar ir pritaikė dideles nuolaidas ar apskritai būtiniausių mokėjimo paslaugų paketą pasiūlė nemokamai", - pokyčius vardija Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jūratė Butkutė.
Pasirinkę paslaugų krepšelius vartotojai daugeliu atvejų neribotai gali atlikti elektroninius pervedimus, iki tam tikros sumos nebemoka už kiekvieną grynųjų pinigų pasiėmimo iš bankomato operaciją, gauna mokėjimo kortelę ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės priemonę. Su paslaugų krepšelių atsiradimu nunyko tokia ydinga praktika kaip mokestis už kiekvieną pinigų įskaitymą į kliento sąskaitą.
Anot J. Butkutės, šie pokyčiai daugiausia ir lemia palankų pasikeitusios kainodaros vertinimą. Gyventojų apklausos duomenimis, didesnė dalis - 49 proc. - bankų klientų, pasirinkusių paslaugų krepšelį, sako, kad dabar už mokėjimo paslaugas moka mažiau nei anksčiau, 28 proc. nurodė, kad paslaugų kaina nepasikeitė, o 6 proc. tikino, kad mokėjimams išleidžia daugiau.
Beveik 90 proc. respondentų nurodė, kad per mėnesį už paslaugų krepšelį jie sumoka mažiau kaip 1,5 Eur arba lygiai tiek, 6 proc. atsakė, jog - daugiau.
Nors paslaugų krepšeliai ir praplėtė klientų pasirinkimo galimybes, dalis gyventojų naujoves vertina atsargiai. Visuomenės apklausa atskleidė, kad vienokį ar kitokį paslaugų krepšelį pasirinko beveik pusė (46 proc.) banke ar kredito unijoje sąskaitą turinčių klientų, o 37 proc. nekeitė ankstesnės kainodaros, kai mokamas sąskaitos administravimo mokestis ir papildomai taikomas įprastas įkainis už kiekvieną operaciją.
Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalo suteikti galimybę savo klientams visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kaip 1,5 Eur per mėnesį kainą (nepasiturintiems - 0,75 Eur). Daugiau informacijos apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį rasite čia.
Bankai, atsižvelgdami į klientų poreikius, savo nuožiūra gali siūlyti papildomai ir kitokius planus. Lietuvos banko svetainėje galima palyginti mokėjimo paslaugų krepšelių įkainius.
Vartotojai gali laisvai rinktis, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu, kitais mokėjimo paslaugų teikėjų siūlomais krepšeliais ar naudotis paslaugomis mokant už kiekvieną operaciją atskirai pagal standartinius įkainius. Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio sudėtį bei jo kainą nustato ir prireikus peržiūri Lietuvos bankas.
Lietuvos banko iniciatyva rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai" gyventojų apklausą vykdė 2017 m. gegužės-birželio mėn. Iš viso apklausta 1 015 gyventojų visoje Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...