- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva lenkia daugelį pasaulio šalių dėl sąlygų verslui ir žiniasklaidos laisvės, bet turėtų pasitempti siekdama skaidresnio biudžeto, rodo naujas antikorupcinis tyrimas.
Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą vietą.
Europos antikorupcijos ir valstybės kūrimo tyrimų centro sudarytame indekse vertinta šalių teisinė sistema, administracinė našta, prekybos atvirumas, biudžeto skaidrumas, e-pilietybė ir žiniasklaidos laisvė.
Anot tyrėjų, didesnė administracinė našta nei Lietuvoje yra tik šešiose pasaulio šalyse. Šis rodiklis vertintas pagal verslo pradžiai reikiamų procedūrų, mokamų mokesčių skaičių.
Žemiausio įvertinimo Lietuva sulaukė dėl biudžeto skaidrumo (85 vieta). Jis vertintas atsižvelgiant į informacijos prieinamumą, ar skelbiamos biudžeto prognozės, ar aiškios jo išlaidos, kiek jos pagrįstos.
Pagal pateikiamus bendrus įvertinimus, iš kaimyninių valstybių Lietuva pralenkė Lenkiją, kuriai indekse skirta 27-oji vieta. Latvijai ir Estijai atitinkamai suteiktos 21 ir 11 vietos. Rusija įvertinta 61-ąją vieta, geriausių vertinimų sulaukė Norvegija, Danija, Suomija, Naujoji Zelandija ir Olandija.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pirmininkas Sergejus Muravjovas atkreipia dėmesį, jog nors bendrame indekse vertintų valstybių kontekste Lietuva atrodo neblogai, tarp 29 vertintų Europos ir JAV regiono valstybių užėmė Lietuva tik 22-ąją vietą. Anot jo, analizė pagrindė ir kitų tyrimų duomenis, kad Lietuvai trūksta skaidrumo formuojant biudžetą ir grindžiant išlaidas.
„Smagu, kad korupcijos suvokimo indeksas gerėjo. Tačiau aišku, kad negalime pamiršti apie tai, kad ekspertai sako, jog turime milžinišką iššūkį su viešųjų finansų skaidrumu. Ir tai matome iš įvairių tyrimų, iš kasdienės veiklos: akivaizdu, kad tai, kaip šiuo metu išlaidos yra planuojamos ir pagrindžiamos, yra nedovanotinas aplaidumas ir nenoras skirti atskaitingumui daugiau dėmesio nacionaliniu ar vietos lygmeniu“, - BNS sakė S.Muravjovas.
Jis siūlo politikams įtraukti visuomenę į dalies biudžeto formavimą savivaldoje, teikti daugiau su nacionaliniu ir savivaldybių biudžetais susijusios informacijos atvirų duomenų formatu, labiau atverti Registrų centro duomenis.
„Atrodome kaip žmonės, kurie šiek tiek pradeda užmigti ant laurų ir suvokia narystę Europos Sąjungoje, kvietimą įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizaciją kaip savaime suprantamą duotybę. Tikiuosi, kad šis tyrimas taps dar vienu garsiu žadintuvo skambučiu, kuris pakels mūsų politikus iš letargo miego“, - kalbėjo S.Muravjovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą2
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...