Analitikai: po „Brexit“ ekonomikos stabilumas – politikų rankose

Anot ekonomistų, jeigu Briuselis ir Londonas nesugebėtų rasti kompromisų ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos nebūtų sklandus, slogios nuotaikos galėtų persikelti ir į Lietuvos ekonomiką.

Pasirodžius pirmiesiems ketvirtadienį vykusio referendumo rezultatams, svaro sterlingo kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 10 proc. iki 1,3229 dolerio. Investuotojai Azijoje į referendumo rezultatus taip pat sureagavo neigiamai: Tokijo vertybinių popierių biržos indeksas „Nikkei 225“ po rezultatų paskelbimo smuko 7,92 proc. iki 14952,02 punkto, o tai yra didžiausias vienos dienos smukimas nuo 2011 metų, kai Japonijoje kilo žemės drebėjimas ir cunamis.

Europos ekonomika – politikų rankose

Ekonomistai ir analitikai sutinka, kad Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ekonomika priklausys nuo to, kaip politikams pavyks susitarti dėl Briuselio ir Londono skyrybų. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, jeigu bus bandoma keršyti Britanijai, galima tikėtis niūrių ekonomikos perspektyvų.

„Populizmas, kraštutinės pažiūros, požiūris, kad dabar mes keršijame Jungtinei Karalystei, už tai, kad jie mus palieka – tai yra destrukcija. Ir tai neves į gerą ekonomiką. Svarbu, kad būtų konstruktyvu, nes jeigu bus kerštaujama, tuomet dėl ekonomikos perspektyvų būsiu pesimistas“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Anot jo, būtent nuo politikų susitarimų priklausys ekonomikos augimas. Jo nuomone, jeigu pasitraukimas bus konstruktyvus, prekybai nebus taikomi muitai, tuomet „prekyba tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės labai trauktis neturėtų“.

Be to, T.Povilauskas atkreipia dėmesį, kad per derybas paaiškės, kaip keisis pereinamojo laikotarpio Jungtinės Karalystės įmokos į ES biudžetą. Tai taip pat lems Lietuvos gaunamas europinių fondų išmokas.

„Lieka daug klaustukų, kaip būtų su Europos Sąjungos biudžetu, nes Jungtinė Karalystė daugiau įmoka negu gauna, tad ES biudžetas traukiasi. Iš esmės Lietuvai tas irgi pasijustų. Kad ir koks modelis bus, jie mokės mažiau į biudžetą, bendras krepšelis trauksis ir visoms šalims, taip pat ir Lietuvai gali būti sumažintos išmokos“, – aiškino T.Povilauskas.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Europos Sąjungos politikai turės suvaldyti „Brexit“ pasekmes ir užtikrinti, kad neatsirastų daugiau norinčiųjų atsiskirti.

„Čia reikės labai didelio politikų darbo, o politikai Europos Sąjungoje pastaruoju metu nuvilia. Gali būti, kad vėl nieko nedarys ir paliks viską Europos centriniam bankui. O palikta savieigai, Europa gali skaldytis toliau“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

Tačiau, jo nuomone, ES galima tikėtis ekonomikos augimo, nes rinkos buvo pasiruošusios galimam Jungtinės Karalystės atsiskyrimui – pristabdė investicijas, tad situacijai stabilizavusis galima laukti augimo.