Analitikai: Konstitucinis įstatymas dėl subalansuoto biudžeto nepadės

Konstitucinis įstatymas nepadės pasiekti subalansuoto biudžeto, kol Lietuvos ekonomika stringa ir nėra aiškiai deklaruoto pasiryžimo siekti subalansuotų finansų, sako kai kurie analitikai.

Tačiau jie pripažįsta, kad tai geriau nei nieko - tai atitinka bendrą Europos pasiryžimą susitvarkyti su išbalansuotais finansais, nors ir sunkiu ekonominiu laikotarpiu.„Visada galima skeptiškai pasižiūrėti - ar užteks politinės dvasios ir pasiryžimo realybėje įgyvendinti tas nuostatas“, - BNS sakė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, pridurdama, kad svarbiausia ekonomikoje - pasiryžimas.

„Jei pasižiūrėtume į kaimynus estus, vien suvokdami būtinybę ir poreikį laikytis fiskalinės drausmės, jie viso to laikėsi be jokių įstatymų. Mes turėjome ir Fiskalinės drausmės įstatymą, kurio nelabai kas norėjo laikytis, ir iš esmės traktavo kaip politikams yra patogiau - tai sustabdydavo jo galiojimą laikinai, tai vėl jis galiodavo“, - kalbėjo „Danske Bank“ analitikė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS teigė, kad šiuo metu galiojantis fiskalinės drausmės įstatymas neturėjo pakankamai saugiklių, kurie sustabdytų politikus nuo deficito didinimo.

„Dabar Lietuvoje galiojantis fiskalinės drausmės įstatymas yra niekinis. Jis visiškai neužtikrina, kad būtų pasiruošta nuosmukiams. Todėl mums reikia naujo įstatymo“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, Lietuvai nereikia sukurti naujų įstatymų, nes pasirašytas Fiskalinės drausmės paktas pakankamai gerai apibrėžė, kaip valstybė turi tvarkytis su savo finansais.„0,5 proc. biudžeto deficitas yra tas, kurį galima toleruoti. Bet svarbu, kad augant ekonomikai, valstybė turėtų perteklinį biudžetą ir kauptų rezervą. Toks įstatymas galėtų apsaugoti nuo populistinių politikų sprendimų“, - teigė N.Mačiulis.

Ekonomistas teigė, kad taip pat svarbu, jog įstatymas būtų įtvirtinamas Konstitucijoje, ir nebūtų galima jo lengvai pakeisti: „Po dešimtmečio gali būti naujų finansinių neramumų. Tada politikams gali kilti pagunda nesistengti priimti sunkių ir nepopuliarių sprendimų, o tiesiog pakeisti įstatymą ir toliau didinti biudžeto deficitą“.V.Klyvienės nuomone, įstatymu Lietuva Europai rodo vidinį įsipareigojimą vykdyti pasirašytą Fiskalinės drausmės paktą kartu su kitomis šalimis: „Galima sakyti, kad tai yra pirmas žingsnis, kuris rodo, kad intencijos ir siekiai yra rimti“.

Tačiau „Danske Bank“ analitikė teigė, jog įstatyme numatytą įsipareigojimą mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą iki 0,5 proc. BVP Lietuvai kol kas yra nedaug galimybių. Anot jos, galimybių vykdyti konsolidavimo priemones karpant išlaidas šiuo metu beveik nebeliko, o gauti daugiau pajamų, kai ekonomikos augimo tempai lėtėja pusės, taip pat nėra paprasta.

„Tai (ekonomikai lėtėjant - BNS) reiškia, kad viso to gėrio, kurio galima tikėtis - naujų darbo vietų, naujų mokesčių mokėtojų - jo neatsiras. Nieko nedarant šitą rodiklį mes vargu ar pasieksime. Šiandien pagal Europos Komisijos vertinimus tą struktūrinį deficitą pavyks geriausiu atveju sumažinti iki 2 proc. BVP“, - sakė V.Klyvienė.

Anot jos, realu, kad šiais ir kitais metais Lietuvos ūkio augimas sieks apie 3 proc., tačiau augimo poveikis fiskalinių rodiklių mažėjimui bus nedidelis.„Aišku, kad reikės imtis kažkokių papildomų konsolidavimo priemonių. Bet apie tai kol kas niekas nieko nekalba, pamirštami visi siekiai skaidrinti ekonomiką, daryti ją efektyvesnę, kovoti su mokesčių nemokėjimu - rodiklių, ypač PVM analizė, akivaizdžiai rodo, kad dalis to mokesčio dingsta kažkur šešėlyje. Net prie tų aukštų ekonomikos augimo tempų mums nepavyko suvaldyti nedarbo, tai ekonomikos tempams lėtėjant, tos galimybės dar labiau sumažėja“, - sakė V.Klyvienė.

„Tų galimybių yra, bet reikalingi konkretūs žingsniai, o dabar - priešrinkiminiai metai. Jeigu vienus metus praleisime, vėl bus sudėtingiau tą rodiklį sumažinti. 1,5 proc. BVP turi įvykti konsolidacija, o tai - pakankamai didelis mums iššūkis“, - įvertino „Danske Bank“ atstovė.

Finansų ministerija parengė konstitucinį įstatymą, kuriame numatant subalansuoto biudžeto taisyklę būtų įvykdytas Europos Sąjungos (ES) fiskaliniame pakte prisiimtas įsipareigojimas. Ministerijos nuomone, šiemet kovą ES vadovų pasirašytą ir birželį Lietuvos Seimo ratifikuotą sutartį būtų galima įgyvendinti priėmus Ūkio stabilumo ir augimo taisyklių konstitucinį įstatymą.Įsipareigojams užtikrinti būtų steigiama Biudžeto politikos kontrolės institucija.

Pagal projektą, jos vadovą penkeriems metams, bet ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės, skirtų Seimas prezidento teikimu.V.Klyvienė abejojo naujos institucijos būtinybe.„Yra ir Valstybės kontrolė, kuri atlieka tam tikrą biudžeto ir išlaidų kontrolę, ir Finansų ministerija, yra ir rodikliai tam tikri (kurių reikia laikytis - BNS). Nežinau, ar jos sukūrimas ir buvimas yra vien ta sąlyga, kuri gali užtikrinti to įstatymo laikymąsi“, - sakė V.Klyvienė.

N.Mačiulis mano, kad institucija, kuri būtų visiškai nepriklausoma nuo politikų ir valstybės institucijų, galėtų sėkmingai prižiūrėti valstybės biudžeto deficitą.

„Jei mes kalbam apie biudžeto kontrolę, kadangi jos niekada nebuvo pakankamai, ir jeigu ji būtų nepriklausoma nuo politinių ciklų, kaip Lietuvos bankas, tai galėtų būti institucija, galinti atkreipti dėmesį laiku į problemas“, - sakė N.Mačiulis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad reiktų įsitikinti, kad naujos institucijos funkcijos nesidubliuotų su šiuo metu esančių institucijų veikla.ES fiskalinis paktas buvo sukurtas, reaguojant į skolų krizę euro zonoje. Jį pasirašiusios 25 valstybės sutiko įsipareigoti siekti, kad biudžeto struktūrinis deficitas neviršytų 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto, jei nėra nepaprastų aplinkybių.Sutartis, prie kurios neprisijungė britai ir čekai, taip pat numato sankcijas taisyklių nesilaikančioms šalims.

Fiskalinis paktas įsigalios, jei jį ratifikuos 12 euro zonos šalių.Lietuvos valdžios atstovai, ratifikuodami sutartį, teigė, kad įsipareigojimų prisiėmimas pasiųsti žinią tarptautinėms rinkoms, jog taupymo politika bus tęsiama.2009 metais Lietuvoje prasidėjus ekonomikos krizei, šalis, skirtingai nei Estija, neturėjo jokių atsargų, kurias būtų panaudojusi dideliam deficitui dengti. Lietuvos BVP nuo 2008 metų per krizę smuko daugiau nei penktadaliu.