- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje sparčiai augant elektroninių parduotuvių skaičiui, kasmet daugėja ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais. Nors populiariausiu mokėjimo būdu perkant internetu pasaulyje išlieka kortelės, Lietuvoje 2015 m. net 11 iš 13 pirkėjų atsiskaitė bankiniais pavedimais, o mokėjimai kortelėmis sudarė tik dešimtadalį visų atsiskaitymų. Prognozuojama, kad šiais metais situacija turėtų keistis dėl bankų grąžinamos galimybės už pirkinius internetu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tokias tendencijas atskleidžia įmokų surinkimo elektroninėms parduotuvėms bendrovės „Mistertango“ duomenys.
Praėjusiais metais net 85 proc. Lietuvos gyventojų apsipirkinėdami internetu atsiskaitinėjo atlikdami bankinius pavedimus – atsiskaitymai naudojantis „Bank link“ sistema, kuomet mokėtojas nukreipiamas į interneto banko sistemoje suformuotą pavedimą, sudarė net 55 proc., o įprasti banko pavedimai – 30 proc. Tik 10 proc. lietuvių apsipirkinėdami internetu atsiskaitinėjo mokėjimo kortelėmis, 5 proc. – kitais mokėjimo būdais, pavyzdžiui, lizingu ar virtualia „Bitcoin“ valiuta.
„Mažą mokėjimo kortelių populiarumą Lietuvoje galima sieti su vietinių bankų strategija. Viena vertus, ne visi žmonės turi atsiskaitinėjimui internetu pritaikytas korteles, tačiau dar svarbiau – bankai nėra suinteresuoti kortelių priėmimo paslaugų teikimu, nes jiems naudingiau taikyti 2-3 proc. mokestį nuo pirkinio sumos mokant per „banklinką“, nei gauti 0,5 proc. pirkinio sumos atsiskaitant mokėjimo kortele. Taip pat egzistuoja ir atsiskaitymų vogtomis kortelėmis rizika. Tai lemia, kad turime vienus didžiausių Europoje e-prekybos įmokų priėmimo įkainių“, – teigia Audrius Ramanauskas, įmokų surinkimo el. parduotuvėms bendrovės „Mistertango“ direktorius.
Pirkėjo pasirenkamas atsiskaitymo būdas perkant internetu dažnai priklauso ir nuo prekės kainos bei laiko, kaip greitai pinigus turi gauti prekybininkas. Pavyzdžiui, perkant lėktuvo bilietus sumokėti reikia kuo skubiau, todėl šioje srityje įsigalėję momentiniai atsiskaitymai. Pasak A. Ramanausko, šiuo atveju aktuali ir mokėjimo kaina: kadangi sumos yra nemažos, mokant 2-3 proc. nuo, pavyzdžiui, 200 Eur vertės bilieto per „Bank link“ sistemą, susidaro 4-6 Eur mokėjimo savikaina. Todėl šiuo atveju tinkamesni greitieji mokėjimai – bankinio mokėjimo inicijavimo paslauga, kuomet sistema atlieka mokėjimą tiesiai iš pirkėjo banko sąskaitos – jie yra atliekami iškart ir kur kas pigiau – vos už 0,5 Eur. Tuo tarpu ten, kur prekių ar paslaugų kainos nesikeičia taip greitai, tinka ir įprasti banko pavedimai, tačiau pagrindinis jų trūkumas yra tai, kad pinigus išsiuntus penktadienį po pietų, jie atkeliaus tik pirmadienį ryte.
Tendencijos rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau renkasi banko pavedimus, o atsiskaitantys iš užsienio – mokėjimo kortelę arba sparčiai populiarėjančią virtualią valiutą „Bitcoin“, kuria atsiskaitinėjama vis dažniau.
Prognozuojama, kad 2016-aisiais situacija internetinių mokėjimų srityje turėtų keistis – neseniai buvo paskelbta, kad bankai į elektronines parduotuves grąžina atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo ir tvarkymo išlaidos prekybininkui sudaro apie 3 proc. nuo apyvartos ir šie kaštai gula tiek ant pirkėjo, tiek ant pardavėjo pečių, Lietuvoje daugėja alternatyvių mokėjimo paslaugų tiekėjų. Jie siūlo e-parduotuvėms palankiausius sprendimus, tarp kurių – ir galimybė priimti patogesnius mokėjimus kortelėmis.
„Naujos tendencijos buvo fiksuojamos jau praėjusiais metais, kai rinkoje buvo pasiūlyti greitieji mokėjimai. Pavyzdžiui, e-prekybos portaluose, kuriuose yra įdiegtas greitųjų mokėjimų atsiskaitymo modulis, „Bank link“ sistemą iš dalies pakeitė greitieji mokėjimai – jie sudarė daugiau nei pusę visų atsiskaitymo būdų. Tuo tarpu „banklinko“ vis dažniau atsisakoma dėl didelės jo kainos prekybininkui“, – teigia A. Ramanauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...