44 proc. gyventojų savo gyvybę vertina 10-30 tūkst. litų

2011 metais Lietuvos gyventojų dažniausiai pasirenkama gyvybės draudimo suma sudarė 10-30 tūkst. litų.

Tokia suma pernai savo gyvybę įvertino beveik pusė gyventojų, sudariusių naujas gyvybės draudimo sutartis, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys.

Asociacija pastebi, kad pernai šiek tiek sumažėjo vidutinė pasirenkama kaupiamojo gyvybės draudimo suma, tačiau augo beveik visų gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamų papildomų rizikų sumos.

Praėjusiais metais vidutinė pasirenkama kaupiamojo (investicinio ir su garantuotomis palūkanomis) draudimo suma sudarė 35,3 tūkst. Lt ir, palyginti su 2010 metais, sumažėjo beveik 3 proc. Vyrų pasirenkama kaupiamojo gyvybės draudimo suma pernai pasiekė 38 tūkst. Lt ir buvo apie 14 proc. didesnė nei moterų.

„Nors didžioji dalis gyventojų, pernai sudariusių gyvybės draudimo sutartis, savo gyvybę įvertino didesne nei 10 tūkst. Lt suma, o vidutinės pasirenkamos sumos viršijo 30 tūkst. Lt, net ketvirtadalis draudimo sutarčių buvo sudaryta su mažesnėmis nei 10 tūkst. Lt sumomis. Reikėtų nepamiršti, kad nutikus nelaimei ir netekus pagrindinio maitintojo, šeima turėtų ne tik pasirūpinti kasdienėmis išlaidomis, bet ir padengti turimus įsipareigojimus, mokėti mokesčius ir kt. Todėl draudžiant gyvybę, rekomenduojama rinktis tokią sumą, kuri prilygsta turimų finansinių įsipareigojimų ir, atsižvelgiant į finansines galimybes, ne trumpesnio nei vienerių metų laikotarpio būtinų išlaidų vertei“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Pasak jo, nepaisant to, kad nemažai sutarčių sudaroma mažesnėms nei 10 tūkst. Lt sumoms, vis daugiau gyventojų renkasi ir didesnes draudimo sumas – pavyzdžiui, pernai beveik 8 proc. išaugo naujų kaupiamųjų sutarčių, kuriose nekintanti gyvybės draudimo suma pasirinkta 100-250 tūkst. Lt skaičius.

2011 metais keliais procentais išaugo ir beveik visų gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamų papildomų rizikų vidutinės sumos – mirties dėl nelaimingo atsitikimo (sudarė 32,5 tūkst. Lt), kritinių ligų (24,8 tūkst. Lt). Labiausiai, t.y. 5 proc., pernai padidėjo pasirenkama traumų dėl nelaimingų atsitikimo draudimo suma – pasiekė  vidutiniškai 30 tūkst. litų.

„Papildomų rizikų draudimo išmoka netikėtos nelaimės atveju yra tvirta finansinė parama tiek patiems nukentėjusiems, tiek jų artimiesiems, kadangi padeda padengti brangaus gydymo išlaidas, tampa pragyvenimo šaltiniu laikino nedarbingumo atveju patyrus traumą ar kitą nelaimingą atsitikimą. Taip pat kaip ir gyvybės draudimo atveju, renkantis papildomos sveikatos draudimo rizikos sumą, svarbu apsvarstyti, kiek lėšų, nutikus nelaimei ar susirgus kritine liga, garantuotų finansinį saugumą“, – priduria A. Bakšinskas.

Asociacijos duomenimis, kaupiamąjį gyvybės draudimą, kaip priemonę finansiškai apsisaugoti nelaimės atveju ir pasirūpinti artimųjų saugumu, pernai, kaip ir 2010 metais, akyviau rinkosi moterys – jos sudarė daugiau nei 15 tūkst. naujų sutarčių, vyrai – 13,4 tūkst. Iš papildomų rizikų draudimo daugiau vyrų rinkosi mirties ir neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo draudimą, o daugiau moterų – kritinių ligų draudimą.

Vidutinis apsidraudusiųjų amžius mūsų šalyje nesikeičia – kaip ir užpernai, gyvybės draudimo sutartis dažniausiai sudaro 36 metų gyventojai.


Šiame straipsnyje: gyvybės draudimasDraudimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių