Keliams skiriami milijonai eurų, bet kone pusė jų – prastos būklės: kodėl?

„Keliai yra tiesiami laikantis norminių aktų, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui jie reikalauja tam tikrų investicijų į kapitalinį remontą. Atlikus tam tikrus matavimus mes turime mobilią laboratoriją, kiekvienais metais pravažiuojame visus asfaltuotus kelius, kurių yra maždaug 15 600 km. ir išmatuojame, kokia yra jų būklė. Matome, kad maždaug 38–39 proc. tų visų kelių neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. arba provėžuoti, arba defektuota danga“, – tvirtino R. Lipkevičius.

Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet.

„Keliai nutiesti gerai, tačiau praėjus dešimčiai metų juos vėl reikia taisyti. Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet. Praėjus 10–15 metų reikia tvarkyti gatvę, kadangi eismo intensyvumas auga, oro sąlygos irgi, matome, kokios“, – teigė R. Lipkevičius.

Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo mažesnis, nes lėšos skiriamos žvyrkelių asfaltavimui.

„38 proc. kelių sudaro apie 6 tūkst. kilometrų išasfaltuotos kelių apimties. Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo daug mažesnis, kadangi didelė kelių priežiūros plėtros programos lėšų dalis buvo investuojama į žvyrkelių asfaltavimą, tie magistraliniai, rajoniniai, krašto keliai buvo primiršti. Su žvyrkeliais problema ta, kad pradedant nuo 2016 metų žvyrkelių asfaltavimas pareikalavo didesnės dalies visų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – atskirais metais maždaug apie 45 proc. visų valstybinės reikšmės keliams skiriamų lėšų buvo nukreipiama į žvyrkelio asfaltavimą. Žvyrkelius asfaltuoti reikia, bet tą reikia daryti pagal finansines galimybes“, – sakė R. Lipkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kelių infrastruktūroje negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes svarbios yra visos.

„Negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes keliuose yra daug sričių – eismo saugumas, pėsčiųjų, dviračių takai, sankryžos, atitvarai, ženklinimas, dangų tvarkymas. Kai jie nueina į antrą planą, išlenda tokios problemos, kad 38 proc. kelių yra blogos būklės“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.

Kelių tvarkymui skiriama vis daugiau lėšų – šiais metais planuojama išleisti iki 111 mln. eurų.

Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais.

„Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais. Su ministerija sutarta, kad ta suma turėtų didėti iki 111 mln. eurų. Tą sumą turime palaipsniui pasiekti ir maždaug kiekvienais metais tą sumą numatyti ir tuos kelius tvarkyti. Nusimato gan ilgas periodas – planuojame tvarkyti iki 2035 metų. Kelio dangos yra naudojamos kiekvieną dieną. Vienus kelius sutvarkysi – atsiras kiti. Tas poreikis skirti daugiau investicijų į kelių remontus išliks“, – kalbėjo R. Lipkevičius

Asfaltas nepakelia staigių temperatūros šuolių, tad keičiantis orams tenka daug kur taisyti kelio dangą.

„Daugiausiai skundų būna žiemos laikotarpiu. Šią žiemą turėjome nemažai skundų, kad vienur ar kitur atsiranda duobės, o jos atsiranda todėl, kad paros metu tris kartus keičiasi temperatūra. Plyšius reikia laiku užtaisyti, kad vanduo negalėtų prasiskverbti gilyn į dangą. Tai yra imlus tiek finansams, tiek laikui darbas“, – komentavo R. Lipkevičius.

Kelias Vilnius–Utena tituluojamas baisiausiu Lietuvos keliu, tačiau, anot R. Lipkevičiaus, kentėti liko nebedaug.

„Šiais metais labai nuskambėjęs yra 141 Šilutės plentas, taip pat ir Vilnius–Utena, kuris yra įvardijamas pačiu baisiausiu keliu. Tam tikra Utenos kelio dalis buvo įgyvendinta, sutvarkyta iki 21 kilometro. Dabar, kadangi minėtas projektas yra įtrauktas į vyriausybės programą, yra parengtas įgyvendinimo planas, yra inicijuojami viešieji pirkimai ir jis bus tvarkomas. Dabar jau yra paskelbtas projektavimas nuo Molėtų iki Utenos. Turime ir koreguojamą techninį projektą ruožo per Uteną, turėtume rugpjūčio mėnesį startuoti. Manau, kad liepos pabaigoje startuosime su projektavimu atkarpos nuo Vilniaus iki Molėtų sankryžos. Mūsų strateginėse gairėse numatytas finansavimas tam projektui ir turime užduotį jį sutvarkyti. Tą ir darome“, – teigė R. Lipkevičius.