- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip 350 tūkst. Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių neturėjo pakankamai maisto, rodo bendrovės „RAIT“ apklausos duomenys.
Lietuvoje 76 proc. gyventojų teigia per paskutinius 12 mėnesių niekada nebadavę, 11 proc. teigė retai, bet patyrę situacijų, kai nebūdavo pakankamai maisto pavalgyti. 10 proc. teigė, kad karts nuo karto susiduria su tokia situacija, o 2 proc. Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių teigė dažnai neturėdavę pakankamai maisto pavalgyti.
„Lietuvos bado nebuvimo indeksas šiek tiek aukštesnis nei pasaulio vidurkis (atitinkamai 89 proc. ir 88 proc.). Galima paskaičiuoti, kad virš 350 tūkst. Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių teigė dažnai ar kartais neturėdavę pakankamai maisto pavalgyti“, – apklausos duomenis komentuoja Inga Nausėdienė, RAIT valdybos pirmininkė.
Pasaulinė apklausa atskleidžia, kad 12 proc. pasaulio gyventojų per 12 paskutinių mėnesių buvo atsidūrę situacijose, kai jie neturėdavo pakankamai maisto pavalgyti. Tarp jų 3 proc. teigė, kad jie dažnai neturėdavo ką valgyti ir badaudavo. 88 proc. pasaulio gyventojų teigė, kad jie per paskutinius 12 mėnesių nebadavo.
Jeigu pasaulinės apklausos metu gautus duomenis paversti skaičiais, tai galima teigti, kad per paskutinius 12 mėnesių pasaulyje badavo apie 840 milijonų gyventojų. Panašius skaičius pateikia Jungtinės Tautos ir kitos pasaulinės organizacijos.
57 valstybėse buvo atliktos reprezentatyvios apklausos, kurių metu buvo apklausta 51,927 įvairių šalių gyventojai. Nacionalinių imčių paklaidų ribos yra +3-5 proc. su 95 proc. tikimybe. Vienose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu (35 šalys, apklausta 33,890 respondentų), kitose telefonu (11 šalių, apklausta 7,661) arba internetu (11 šalių, apklausta 10,376). Apklausos buvo vykdomos 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais bei 2012 metų sausio mėnesį.
Bendras vidurkis buvo paskaičiuotas pagal kiekvienos šalies suaugusiųjų gyventojų dalį.
Tyrimo metu buvo apklausta per 1000 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Apklausa vyko 2011 metų gruodžio mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...