- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos regiono dujų rinkos 2017 metais laukia nemaži pokyčiai - panaikinus "Latvijas gaze" monopolį ir rinkoje atsiradus Latvijos dujų vartotojams, turėtų išaugti konkurencija.
Lietuva, dujas šiuo metu perkanti iš dviejų tiekėjų - Norvegijos "Statoil" ir Rusijos "Gazprom" - turėtų pajusti ne tik dėl to, kad "Gazprom" varžysis su pasauliniais suskystintų dujų (SGD) tiekėjais, bet ir dėl konkurencijos tarp pačių trijų šalių dujų prekybos bendrovių.
Spalį prasideda nauji dujiniai metai, tad bendrovės derasi dėl naujų sutarčių su dujų tiekėjais. Rinkos dalyviai apie derybas kalba nenoriai, tačiau, anot jų, rinka bus jau kitokia, nes Latvija pagaliau turėtų liberalizuoti šalies rinką ir įsileisti Lietuvos dujų prekeivius. Be to, Rusijos "Gazprom" atrodo pasiryžęs didinti savo rinkos dalį Europoje, dujas parduodamas, tikėtina, gerokai žemesne kaina.
Atsivėrusi Latvijos rinka staigaus poveikio neturės
Kitąmet liberalizavus Latvijos dujų rinką ir panaikinus "Latvijas gaze" dujų tiekimo ir perdavimo monopolį, Lietuvos prekybininkai galės parduoti dujas kaimyninės valstybės įmonėms. Teoriškai dujomis prekiauti su Latvijos įmonėmis galima jau dabar, tačiau "Latvijas gaze" ginčija tokią galimybe, argumentuodama, kad iki kitų metų balandžio galioja įmonės monopolį įtvirtinanti sutartis su "Gazprom".
Latvijos parlamento Europos reikalų komiteto konsultantas, energetikos ekspertas ReinisAboltinis mano, kad reali prekyba tarp Lietuvos ir Latvijos prasidės tik 2017 metų balandį - šiuo metu "Latvijas gaze" bylinėjasi su institucijomis dėl leidimo šalyje pardavinėti dujas iš Lietuvos.
"Iš esmės, mano prognozė, kad tai greitai nepajudės, tai (bylinėjimasis - BNS) tęsis bent keletą mėnesių, po to bus 2017-ieji ir, galų gale, manau, prekyba prasidės tik kitų metų balandį", - BNS teigia R.Aboltinis.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad pradžioje situacija Lietuvos prekybininkams nebus lengva, nes "Latvijas gaze", tikėtina, bus pagrindinė dujų prekybos bendrovė, nebent Lietuvos bendrovėms pavyktų pasiūlyti ypač žemą dujų kainą.
Tačiau jei Lietuvos dujų prekybos bendrovės susiderėtų, pavyzdžiui, su "Latvenergo", joms pavyktų iškart užimti 40 proc. Latvijos dujų rinkos. Kita vertus, R.Aboltinis mano, kad tokia didelė įmonė gali ir pati tapti dujų prekybininke.
"Latvenergo" gali lengvai tapti dujų prekybininke ir tai būtų logiška, jie yra dideli elektros pardavėjai ir administracine prasme prekiauti dujomis nebūtų labai brangu", - BNS sakė jis.
"Lietuvos energija" prieš Latvijos atsivėrimą "mankština raumenis"
Energetikos įmonių holdingo "Lietuvos energija" dujų prekybos bendrovė "Litgas" jau ne kartą bandė parduoti dujų "Latvenergo", tačiau vis atsimušdavo į "Latvijas gaze" monopolio sieną. "Lietuvos energijos" valdybos narys Dominykas Tučkus teigia, kad kitąmet balandį atsivėrus Latvijos rinkai, "Litgas" turi potencialą tapti didele rinkos žaidėja.
"Mes nuolat tam mankštinamės, bendraudami su potencialiais dideliais pirkėjais Latvijoje, jei neužsivelsime dideliuose procedūriniuose dalykuose, tai turime potencialą tapti dideliais žaidėjais", - BNS sakė D.Tučkus.
Anot jo, atsivėrusi Latvijos rinka padidintų konkurenciją Lietuvoje, mat dujos taptų likvidesnė prekė, atsirastų ir daugiau dujų prekybos bendrovių.
"Pridėtų likvidumo. Jeigu mūsų rinka yra apie 2,5 mlrd. kubų, daugiau nei 1 mlrd. yra "Achema", tai atsiradus papildomam kiekiui, turbūt atsirastų daugiau tiek tiekėjų, tiek ir vartotojų, ir tas pridėtų likvidumo. Tie instrumentai, kurie šiai dienai nėra kažkokie labai naudotini realiam tiekimui, pavyzdžiui, birža, tai prasiplėtus rinkai, tokie instrumentai būtų geriau panaudojami", - teigė jis.
Tačiau D.Tučkus teigė, kad vien monopolio panaikinimo Latvijoje nepakanka, svarbu, kaip bus reguliuojama prekyba.
"Viena yra monopolio panaikinimas, kita - procedūriniai dalykai. Kai kalbu apie procedūrinius dalykus, daug ką lemia vidaus taisyklės, pavyzdžiui, kaip perdavimo sistemos operatorius elgiasi, kokias baudas taiko ir panašiai. Per procedūrinius elementus didelė dalis rinkos gali tapti tiesiog nepasiekiama", - aškino "Lietuvos energijos" atstovas.
D.Tučkus tikino, kad užimti didesnę rinkos dalį Latvijoje prireiks laiko. Paklaustas dėl derybų su 40 proc. dujų Latvijoje suvartojančia "Latvenergo" jis sakė, kad "dideli vartotojai paprastai diferencijuoja portfelį".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...