- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2017 metais ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) šalių telekomunikacijų rinką paveiks birželį planuojami panaikinti tarptinklinio ryšio (angl. roaming) mokesčiai.
Toks Europos Komisijos (EK) sprendimas turėtų atpiginti mobiliojo ryšio paslaugų kainas keliautojams, tačiau Lietuvos operatoriams kils iššūkių kompensuoti užsienio įmonėms kainų skirtumą.
Siekdami kompensuoti dalį praradimų, o kartu ir išlikti aršioje konkurencinėje kovoje, mobiliojo ryšio operatoriai savo klientams 2017-aisiais ketina pasiūlyti daugiau paslaugų, paremtų sparčiai augančiu mobiliųjų duomenų vartojimu. Tarp naujovių dažniausiai minimi mobilūs mokėjimai, įvairius įrenginius apjungiantis daiktų internetas, pasirengimas naujos kartos 5G ryšio technologijai.
Informacinių technologijų (IT) sektoriuje įmonių laukia valstybės užsakymų gausa, tačiau spaudžiant terminams dėl ES paramos įsisavinimo, nuogąstaujama, kad dalies paslaugų kokybė gali nukentėti dėl laiko ir žmogiškųjų išteklių trūkumo.
Pingant paslaugoms užsienyje, kentės vidaus vartotojai
EK užsibrėžus sukurti vieningą Europos skaitmeninę rinką, kitų metų birželio 15 dieną visoje ES įsigalios vienodi tarptinklinio ryšio tarifai. Tai reiškia, kad užsienyje keliaujantys Lietuvos vartotojai mokės tiek pat, kaip ir Lietuvoje. ES dar turi nuspręsti dėl didmeninių šių paslaugų kainų, kurias vieni kitiems moka operatoriai. Kadangi Lietuvoje mažmeninės kainos yra gerokai mažesnės už didmenines Vakarų Europoje, šalies operatoriai kolegoms Vakaruose turėtų padengti skirtumą.
Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka teigia, kad dėl to trumpuoju laikotarpiu gali kilti paslaugų kainos Lietuvoje, o ilgainiui operatoriams prisiimant dalį nuostolių, gali nukentėti ryšio kokybė, kadangi bendrovės bus priverstos investuoti mažiau į savo tinklą.
„Dėl naujo reguliavimo gresia arba nuostoliai operatoriams, arba kainų kilimas vartotojams. Trumpalaikėje perspektyvoje kainos kils, bet jei operatoriai prisiimtų nuostolius, tai atsilieptų per jų investicijas į tinkla ir ilgainiui mums atsilieptų per paslaugų kokybę. Pagal tinklo plėtrą ir ryšio kokybę šiuo metu pirmaujame ES ir naujas reguliavimas grasina atimti iš mūsų tą titulą“, – BNS sakė P.Vertelka.
Dėl naujo reguliavimo gresia arba nuostoliai operatoriams, arba kainų kilimas vartotojams. Trumpalaikėje perspektyvoje kainos kils.
Jis pažymi, kad dar reikia sulaukti sprendimo dėl didmeninių kainų ir tikėtis, kad Lietuvai pavyks gauti išimtį šiame reguliavime, kad nenukentėtų vartotojai.
„Išlieka viltis, kad Lietuvai ir kitoms šalims pavyks gauti išimtį. Mums reikia, kad direktyva neįpareigotų patirti nuostolių, kad nustačius didmenines kainas, galėtume padidinti mažmeninę kainą. (...) Tikimybė, kad pavyks tai pasiekti, yra maža, bet to reikia siekti, kad būtų kovojama už mūsų šalies vartotojų teises“, – vylėsi „Infobalt“ vadovas.
Jo teigimu, mobiliojo ryšio bendrovės jau svarsto pasiūlyti galimybę užsisakyti tarptinklinio ryšio paslaugą tik vykstant į užsienį, kad naujas reguliavimas neatsilieptų tiems klientams, kurie po užsienį nekeliauja.
Telekomunikacijų bendrovių „Teo LT“ ir „Omnitel“ vadovas Kęstutis Šliužas taip pat pripažįsta, kad operatorių laukia iššūkis dėl tarptinklinio ryšio reguliavimo.
„Galimybė keliaujant naršyti laisvai yra labai svarbi. Tai aiškiai rodo mūsų klientų patirtis Šiaurės ir Baltijos šalyse, kuriose keliaudami jie naršo „nuliniais“ tarifais jau nuo 2016 metų pradžios. O operatoriams teks išspręsti dar daug neatsakytų klausimų ir įgyvendinti šią naujovę“, – BNS sakė K.Šliužas.
„Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis BNS teigė, kad tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimas reikš, kad Lietuvos vartotojai užsienyje vartos daugiau, ypač mobilaus interneto duomenų.
Paslaugų plėtra
P.Vertelka prognozuoja, kad 2017 metais konkurencija mobiliojo ryšio rinkoje išliks aštri, operatoriai klientus vilios naujomis paslaugomis.
„Operatoriai pereina į įvairesnes ir platesnes paslaugas. Kitąmet turėtų atsirasti mobilūs mokėjimai, taip pat įsibėgėja daiktų internetas, kai mobilų internetą naudoja ne vien mobilūs telefonai, bet atsiranda visokių kitų įrenginių. Kelerių metų perspektyvoje turėtume sulaukti ir 5G ryšio, tačiau jis greičiausiai bus skirtas pramoniniam naudojimui, o ne įprastiems vartotojams“, – prognozavo „Infobalt“ vadovas.
K.Šliužas prognozuoja, kad tarp verslo klientų viena svarbiausių tendencijų 2017-aisiais bus vis populiarėjantys debesijos sprendimai.
„Nors rinka dar atsargiai vertina debesijos paslaugas, progresyvios įmonės nebeturi jokių abejonių. Tai signalizuoja, kad vyksta tam tikras kultūrinis virsmas, panašus į tą transformaciją, kuomet nuo rašymo ranka perėjome prie darbo kompiuteriu. Analogiškai stiprės tendencija perduoti visą savo IT ir telekomunikacijų ūkį į geriausiai jį prižiūrėti galinčių partnerių rankas“, – svarstė „Teo LT“ ir „Omnitel“ vadovas.
Pasak jo, populiarėjant daiktų internetui, artėjama prie situacijos, kai tarpusavyje sąveikaujančių išmaniųjų daiktų ir įrenginių sistema egzistuos visur – pradedant asmeniniu gyvenimu ir baigiant globaliu verslu.
„Visaverčiam tokios sistemos egzistavimui jau reikalingas 5G kartos ryšys. Tiesa, kitąmet veikiančio 5G tinklo dar nepamatysime, tačiau pasirengimas jam diegti tęsis. Lietuvoje turime technologiškai labai pažangią infrastruktūrą, kuri bus pritaikoma 5G diegti, kai tinklą sudarys geriausių greitaveikų – šviesolaidžio ir mobilaus – kombinacija“, – BNS sakė K.Šliužas.
Jo teigimu, šiais metais operatoriams išplėtus 4G tinklus, kitąmet daugiausia dėmesio bus skiriama ryšio kokybės pastatams viduje gerinti ir naujoms technologijoms diegti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...