- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per beveik dešimtmetį planuojamos 22-27 mlrd. litų vertės valstybės, Europos Sąjungos ir privataus kapitalo investicijos kasmet Lietuvai leis sutaupyti po 3-4 mlrd. litų, išleidžiamų energijos išteklių importui.
Tokia prognozė pateikiama naujojoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje, kurią trečiadienį posėdyje svarsto Vyriausybė, teigiama, kad iki 2020 metų įgyvendinus strategijoje numatytas iniciatyvas, bus užtikrinamas patikimas energijos tiekimas bei stabilesnės ir konkurencingos kainos."Strategijoje numatytų iniciatyvų, reikalingų energetinei nepriklausomybei pasiekti, įgyvendinimas valstybės sektoriui kainuotų 11–13 milijardų litų, įskaitant valstybės įmonių lėšas, Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą.
Papildomi 11–14 milijardų litų būtų skiriami privačių investuotojų. Šios investicijos kasmet leis sutaupyti po 3–4 milijardus litų, išleidžiamų energijos išteklių importui (dabartinėmis kainomis tai sudaro 3–4 proc. BVP)", - teigia Energetikos ministerija.
Be to, įgyvendinus strategijoje numatytas iniciatyvas, kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažės šildymo kaštai, bus sukuriama 5–6 tūkst. nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje, investicijos skatins ekonomiką statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma dokumente.Anot strategijos autorių, šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje suvartojamo kuro ir energijos yra importuojama, o sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva nebepajėgia patenkinti savo elektros energijos poreikių konkurencingomis kainomis. Be to, elektros tinklai nėra sujungti su Europos elektros energetikos sistemomis, todėl importuoti elektrą Lietuva gali tik iš kelių valstybių.
„2020 metais ne mažiau kaip pusė reikalingos energijos bus pagaminama šalies viduje, o trūkstami energijos ištekliai – importuojami iš skirtingų šaltinių. Nauji elektros energijos gamybos pajėgumai bei elektros ir dujų jungtys su ES tinklais užtikrins pakankamą energijos paklausos šalies viduje tenkinimą ir leis pasinaudoti visais ES vieningos energijos rinkos teikiamais privalumais“, - teigiama strategijoje.
Tarp didžiausių Lietuvos planuojamų energetikos projektų - naujos atominės elektrinės statybos, suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimas su Europos šalių elektros tinklais, dujotiekis su Lenkija, požeminės dujų saugyklos statybos.Seimas pernai lapkritį grąžino Vyriausybei taisyti naująją strategiją, kuri nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 metų bei nubrėžia energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.
Patvirtinus Nacionalinę energetikos strategiją Seime, būtų rengiamas ir tvirtinamas Strategijos įgyvendinimo planas, kuriame bus konkretizuojamos Strategijos įgyvendinimo nuostatos ir konkretūs projektai, numatomi investiciniai poreikiai.Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo patvirtinta 2007 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...