160 metų mus lydinčių kultūros ir verslo kartų

Kiekvienos šalies istorijoje svarbų vaidmenį atlieka kultūros veikėjų ir menininkų dinastijos. Tai žmonės, kurie ne tik garsėja savo sugebėjimais bei talentais, bet ir perduoda juos po jų einančioms kartoms. Ar kada atkreipėte dėmesį, kiek garsių Lietuvos kultūros veikėjų vienija kelias skirtingas to pačios šeimos kartas?

Tai maestro Petras Geniušas, jo brolis dirigentas Julius ir sūnus pianistas Lukas Geniušas, kurie pasekė senelio bei tėvo Rimo Geniušo – Lietuvos dirigento, pianisto, pedagogo – pėdomis.  Operos solistės Asmik Grigorian ir Irena Milkevičiūtė, taip pat – aktorius Kostas Smoriginas ir jo sūnus operos solistas Kostas. Aktorė Eglė Gabrėnaitė, kurios tėvas Antanas Gabrėnas buvo žymus kino ir teatro aktorius.

Verta paminėti ir aktorių Česlovą Stonį, kurio sūnus Audrius Stonys yra pasaulyje pripažintas kino režisierius, o dukra – kultūros žurnalistė Aistė Stonytė. Be to, muzikų Novikų, Dvaronių, Čepisnkių, Rinkevičių dinastijas. Taip pat fortepijono meistrą, legendinio kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkį, Roką Zubovą. Ir tai tik keletas vardų, kurie sudaro tikrai ilgą sąrašą.

Tradicijos gimimas

Bėgant šimtmečiams ir iškylant vis naujoms Lietuvos kultūros kartoms, susiformavo ir kultūros bei meno mecenatų arba rėmėjų tradicija verslo sektoriuje. XIX a., plintant pramoninėms gamykloms ir kuriantis šiuolaikinių šalies bendrovių pirmtakėms, vis aktyviau šalies kultūrą palaikė ir tuometiniai verslo atstovai. Šią tradiciją dalis jų išlaikė ir iki šių dienų.

Vienas tokių pavyzdžių – į garbingiausio amžiaus įmonių ir seniausių Lietuvoje alaus daryklų sąrašą patenkantis „Volfas Engelman“. Bravoras, šiemet aludarystės versle skaičiuojantis 160-uosius metus, nuo pat įkūrimo buvo aktyvus šalies kultūrinio gyvenimo dalyvis bei palaikė skirtingų kartų menininkų iniciatyvas.

Volfas Engelman“ šiais metais mini garbingą 160-ties metų jubiliejų

Tikriausiai tai lėmė nuo pat veiklos pradžios susiformavusi įmonės filosofija – išsaugoti geriausias prieš tai buvusių kartų tradicijas, o kartu atsižvelgti į ateinančios kartos pažangias idėjas. Tai atsispindi ir bravoro pavadinime – moderni verslo įmonė susigrąžino savo istorinį vardą „Volfas Engelman“, kuriame įamžintos jo įkūrėjų pavardės.

O viskas prasidėjo tuomet, kai 1853 m. vieną seniausių Lietuvoje pramonės įmonių įkūrė Rafailas Volfas. Istoriniai šaltiniai tiksliai nenurodo, kokia yra šio paslaptingo aludarių gildijos atstovo kilmė, tačiau sklido kalbos, kad jį giminystės ryšiai siejo su garsiomis Europos didikų dinastijomis.

Vėliau R. Volfas savo verslo vairą perdavė į naujos aludarių kartos rankas – savo sūnui Iserui Berui Volfui. Jo vardu alaus darykla vėliau ir buvo pavadinta. I. B. Volfas ne tik buvo verslus bei jautė palankumą kultūrai ir menui, bet ir pats pagarsėjo kaip kūrėjas. Dar būdamas 14 metų jis pradėjo rašyti eiles, kurios sulaukė ir visuomenės susidomėjimo – buvo išspausdintos viename iš to meto savaitinių laikraščių.

Netrukus Kaune duris atvėrė „Engelman“ alaus darykla. Jos pavadinimas išliko nepakitęs, net ir ją įsigijus bravoro „I. B. Volfas“ savininkams. O galiausiai praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje abu bravorai susijungė ir taip gimė bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“.

Tik faktai: „Volfas Engelman“ Lietuvos kultūroje

  • Šiuolaikinio bravoro istoriją pradėjusi bendrovė „I. B. Volfas Engelman“ rėmė valstybinius projektus, kuriais buvo skatinamas patriotizmas. Kai valstybės mastu buvo susirūpinta Vytauto Didžiojo iškilmių minėjimu ir jo atminimo įamžinimu, o pirmieji jos asmenys ieškojo tam paramos, be kitų įmonių į kvietimą prisidėti atsiliepė ir „I. B. Volfas Engelman“.
  • Taip pat bravoras tapo vienu iš  Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rėmėju ir iki šių dienų prisideda prie jo veiklos. Šiuolaikinis „Volfas Engelman“ tęsia kultūros mecenatų tradicijas ir  aktyviai palaiko Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Bravoras jau antrą dešimtmetį bendradarbiauja su Pažaislio muzikos festivaliu, šiais metais taps tarptautinio muzikos festivalio „Kaunas Jazz“ rėmėju.

Volfas Engelman“ yra vienas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rėmėjų

Ilgametės sėkmės paslaptis

Beje, pavadinime įamžinti verslo pradininko pavardę būdinga nemažai daliai XIX a. įsikūrusių įmonių – ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijos imperijoje, Vakarų Europoje ir JAV. Įdomu tai, kad, peržvelgus seniausių pasaulyje iki šiol sėkmingai veikiančių verslo kompanijų dešimtuką, net keturiose iš jų išliko įkūrėjų vardai.

Pavyzdžiui, seniausia gamyklos bendrove tituluojama ir 1526 m. įkurta kompanija „Beretta“ pavadinimą gavo nuo  Bartolomeo Beretta, talentingo ginklų gamintojo. Ši Italijos kompanija pusė tūkstančio metų yra valdoma tos pačios šeimos.

Tarp garbingiausio amžiaus verslo kompanijų, išsaugojusių savo pavadinime pradininko vardą, patenka ir žymiausi pasaulyje aludariai. Pavyzdžiui, 1759 m. Arthur Guinness pradėjo savo aludarystės verslą Dubline, kuomet Gerard Adriaan Heineken savo kompanijos pamatus padėjo 1863 m. „Guinness“ ir „Heineken“ žinomos kaip bendrovės, sėkmingai gyvuojančios ne vieną šimtmetį – ne tik išlaikiusios ilgametes tradicijas, bet ir siekiančios įsisavinti naujoves.

„Tie patys principai jau 160 metų yra ir mūsų bravoro sėkmingos veiklos pagrindas. Kiekviena nauja karta tiek kultūroje, tiek versle ne tik pratęsia tradicijas, bet ir atneša ką nors nauja. Todėl šiais metais, minėdami bravoro jubiliejų, pakviesime visus Lietuvos gyventojus prisijungti prie projekto, kuris paskatins bendrauti skirtingas šalies kartas. Taip pakviesime pasimėgauti tuo, kas vienija šiandieną, praeitus šimtmečius ir ateitį“, – pasakojo bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių