- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kelias dienas Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo sukčiavimo atvejis, kuomet apsimetėlis iš dviejų JAV kompanijų išviliojo 100 mln. dolerių. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto Mindaugo Montvilo, šis atvejis atspindi sukčiavimo tendencijas, kurios fiksuojamos ir Lietuvoje. Šalies įmonės vis dažniau tampa kibernetinių ir finansinių sukčių taikiniais.
Pasitelkia netikėtumo faktorių
„Pastarąjį atvejį JAV, kai aferistas pasinaudojo suklastotais bendrovės partnerių elektroniniais adresais, galima priskirti pasaulinei sukčiavimo „klasikai“. Didesnio atgarsio mūsų šalyje šis įvykis sulaukė pirmiausiai todėl, kad įtariamasis yra lietuvis, be to, jis nusitaikė į itin stambų laimikį. Šioje istorijoje stebina tai, kad ant sukčių kabliuko „užkibo“ ne rinkos naujokės, o pažangios technologijų milžinės“, – komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas.
Anot jo, būtent netikėtumo faktorius leidžia sukčiams sėkmingai įgyvendinti savo apgaulės schemas. Jiems pavyksta išvilioti pinigus dėl to, kad aukos užklumpamos netikėtai ir nusitaikoma į labiausiai pažeidžiamas organizacijų grandis.
„Su panašiais, tik kur kas mažesnio masto sukčiavimo atvejais, nuolat susiduria ir Lietuvos gyventojai bei įmonės. Žiniasklaidoje viešinami rezonansiniai atvejai padeda demaskuoti sukčių taikomus socialinės inžinerijos triukus ir apsunkina jų veikimą. Žmonės, kurie nėra girdėję, pavyzdžiui, apie duomenų žvejybos (angl. phishing) veikimo schemą, gali daug lengviau įkliūti į nusikaltėlių spąstus“, – sako M. Montvilas.
Du įmonių apgavystės scenarijai
Kaip pastebi „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas, Lietuvoje šiuo metu dažniausiai nukenčia vidutinio dydžio ir didelės įmonės, turinčios nuo keliasdešimt iki kelių šimtų darbuotojų. Pinigams išvilioti sukčiai dažniausiai renkasi vieną iš dviejų scenarijų. Jie arba įsibrauna į įmonės elektroninį susirašinėjimą su partneriais, arba imituoja partnerio ar vadovo skambutį.
Pasak M. Montvilo, norint išvengti realių finansinių nuostolių, būtina didinti įmonių atsparumą, užtikrinant vidinę drausmę ir kontrolę. Be to, svarbu drauge su darbuotojais aptarti populiariausius apgavikų taikomus scenarijus.
„Daugelis pamena prieš keletą metų itin aktyvią telefoninio sukčiavimo bangą, kuomet sukčiai taikydavosi į gyventojus, paprastai tai būdavo garbaus amžiaus žmonės. Šie atvejai nuskambėdavo žiniasklaidoje, tai skatino žmones kalbėti šia tema artimoje aplinkoje ir tai buvo veiksminga prevencinė priemonė. Panašų prevencinį principą turėtų taikyti ir įmonių vadovai – kalbėti apie tokias rizikas su buhalteriais, finansų specialistais. Tuomet net ir patirdami sukčių psichologinį spaudimą darbuotojai sugebės išlaikyti šaltą protą ir nepasimes“, – pastebi M. Montvilas.
Užkimba dėl naivumo
Nors tikėdamiesi didesnio „grobio“ finansiniai ir kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau nusitaiko į verslą, pavieniai gyventojai taip pat lieka jų taikiklyje.
„Pastaruoju metu ypač padaugėjo pagal tą patį scenarijų nukentėjusių gyventojų. Žmogus susidomi skelbimu apie kokią nors didesnės vertės prekę, kreipiasi į tariamą pardavėją ir net nepasidomėjęs jo patikimumu sutinka pervesti prašomą avansą už prekės pristatymą. Tik nesulaukus prekės, paaiškėja, kad tai apgavystė. Daugeliu atveju sukčiai jau būna išsigryninę gautus pinigus ir nukentėjusiajam galimybių juos susigrąžinti beveik nėra“, – sako „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas.
Pirmasis signalas, kad už siūlomos prekės gali slypėti apgaulė – nurodyta stebėtinai žema kaina. Kai už daiktą prašoma, pavyzdžiui, kone perpus mažiau nei reali jo vertė rinkoje, tokį pasiūlymą reiktų vertinti ypač kritiškai.
M. Montvilas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai apgavikai skelbimus platina per socialinius tinklus, jų galima aptikti ir internetinėse skelbimų svetainėse, elektroninėse parduotuvėse. Todėl prieš įsigyjant daiktą internetu patariama pasidomėti pardavėjo patikimumu, pasidomėti, ar jis iš tiesų egzistuoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...